Kaimiškame Ženevą supančių kalnų kraštovaizdyje labai išsiskiria metalo ir stiklo pastatas, kuriame įsikūrusi už sveikatos apsaugą atsakinga JT agentūra – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vienintelės aplink matomos spalvos – tai 194 organizacijos narių vėliavos. Kol kas tarp jų plevėsuoja ir JAV vėliava. Tačiau jei prezidentas Donaldas Trumpas gaus, ko panorėjęs, 2021 m. liepą jos ten nebebus. JAV – didžiausia PSO rėmėja. Dešimtadalis jos darbuotojų – amerikiečiai. JAV įtaka jaučiama visoje agentūroje – net darbuotojams pastatytuose užkandžių automatuose, kur galima nusipirkti indelį riešutų sviesto.
Dabar – keistas metas nutraukti santykius su svarbiausia pasaulio visuomenės sveikatos įstaiga. Juk siaučia pandemija. Džordžtauno universiteto Vašingtone sveikatos apsaugos politikos tyrėja Mara Pillinger teigia, kad atsižvelgus į PSO veiklą varžančius apribojimus, agentūra „padirbėjo gana įspūdingai“. Tačiau dviguba D. Trumpo politikos ir koronaviruso keliama grėsmė atskleidė tiek agentūros stiprybes, tiek jos silpnybes, be to, iškėlė nemažai klausimų apie jos ateitį.
PSO veikla kilus ekstremalioms situacijoms reguliuojama teisine sistema, vadinama Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklėmis – naujausia taisyklių versija galioja nuo 2005 m. Jose konkrečiai nurodoma, kaip reikėtų elgtis ištikus visuomenės sveikatos krizei ir numatoma, ką turėtų daryti valstybės. Tačiau šios taisyklės PSO varžo. Pagal taisykles valstybės narės privalo kaip galėdamos anksčiau pranešti apie ligų protrūkius, tačiau jei to nepadaro arba delsia, kaip prasidėjus covid 19 epidemijai elgėsi Kinija, organizacija negali padaryti nieko.
Paprastai PSO darbas – atrasti geriausias priemones saugoti visuomenės sveikatą, dalintis šia informacija ir teikti techninę pagalbą šalims, kurioms jos reikia. PSO – forumas, kuriame šalys bendradarbiauja sveikatos apsaugos klausimais. Atlikti praktines visuomenės sveikatos apsaugos užduotis – ne jos darbas. Tačiau ji įsikiša, jei šių užduočių nesugeba atlikti kiti. PSO teikė psichinės sveikatos paslaugas Sirijoje ir oru gabeno greitosios automobilius į Iraką. 2014 m. ji nesugebėjo sustabdyti Vakarų Afrikoje kilusios Ebolos epidemijos, kuri pražudė daugiau kaip 11 000 žmonių, tačiau kai ligos protrūkis 2018 m. prasidėjo Kongo Demokratinėje Respublikoje, jį sutramdant atliko svarbiausią vaidmenį. Kai kitos įstaigos manydavo, kad siųsti į įvykio vietą darbuotojus pernelyg pavojinga, PSO nesitraukdavo. Du PSO darbuotojus nužudė dažnai klinikas puldinėję sukilėliai. Dr. A. Tedrosas Konge pats apsilankė 14 kartų, taip pademonstruodamas neįprastą tokią padėtį užimančiam asmeniui drąsą.
Kas toji PSO
PSO atliko labai svarbų vaidmenį sunaikinant raupus – ligą, kuri XX a. pražudė beveik 300 mln. žmonių. PSO taip pat padėjo beveik išnaikinti ir poliomielitą, kuriuo užsikrėtę devintajame dešimtmetyje 125 šalyse kasmet būdavo paralyžiuojami 350 000 žmonių. Dabar liga aptinkama tik trijose šalyse. PSO iš skirtingų šalių renka informaciją apie ligų protrūkius, organizuoja skiepų programas ir dažnai atlieka skiepų patvirtinimo agentūros vaidmenį.
Pasak dr. M. Pillinger, viena didžiausių PSO problemų – kad jos darbas dažnai nematomas. Ji artimai bendradarbiauja su valstybių vyriausybėmis ir leidžia joms prisiimti nuopelnus. O kai kas nors nepasiseka, tampa parankiu atpirkimo ožiu – kaip suprato ir D. Trumpas.
Agentūros veikla kovojant su covid 19 buvo kruopščiai tikrinama. Taip ir turėtų būti. Dr. G. Brundtland mano, kad PSO covid 19 visuomenės sveikatos krize paskelbė gerokai per vėlai. Gali būti, kad taip nutiko dėl to, kad Kinija ir vėl slėpė informaciją apie naujos ligos protrūkį. Pasak dr. G. Brundtland, Kinija ligą „slėpė ir delsė, taip pažeisdama Tarptautinės sveikatos priežiūros taisykles“.
Kai kas teigia, kad tai PSO per vėlai pateikė gaires dėl deksametazono (sunkiausiai segantiems pacientams padėti galinčio vaisto) naudojimo. Kiti agentūrą kritikavo dėl to, kad ši neskubėjo raginti nešioti medžiagines veido kaukes autobusuose ir parduotuvėse. Tačiau, pasak epidemiologės Marios Van Kerkhove, iš pradžių agentūra neturėjo pakankamai įrodymų, kad galėtų paremti tokias rekomendacijas. Agentūrai reikėjo žinoti, ar kaukės būtų prieinamos visiems, ir kokių yra mokslinių įrodymų, kad platus medžiaginių kaukių naudojimas veiksmingas. Todėl paprašė Stanfordo universiteto mokslininkų atlikti tyrimą. Remdamasi jų išvadomis, birželio mėnesį PSO pakeitė teikiamas rekomendacijas ir ėmė teigti, kad viešose vietose, kur neįmanoma palaikyti saugaus atstumo, tokias kaukes nešioti reikėtų.
Tačiau apskritai paėmus agentūra į Covid-19 keliamą pavojų sureagavo greitai. Pandemijos pradžioje organizacijos atstovai bendradarbiavo su technologijų ir socialinių tinklų įmonėmis, kad padėtų skleisti teisingą informaciją. Apibūdinti greitai apie naująjį virusą plintančiai klaidingai informacijai PSO ėmė vartoti terminą „infodemija“.
PSO taip pat koordinavo viso pasaulio šalių bandymus kurti gydymą ir skiepus. Agentūra bendradarbiauja su vaistų įmonėmis siekdama apsaugoti vaistų atsargas. Dabar agentūra atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant planą COVAX, kuriuo rengiamasi 2021 m. išdalinti 2 mlrd. dozių covid 19 skiepų. PSO stengiasi kaip įmanoma greičiau apdoroti skubiai atliktus tyrimus ir paaiškinti jų rezultatus. Ne viešumoje PSO narės reguliariai įspėjamos, jei agentūra mano, jog jų naudojamos priemonės nevisapusiškos arba nepakankamai agresyvios.
PSO kylanti grėsmė
PSO veikla bus tiriama ir toliau. Gegužės mėnesį Pasaulio sveikatos asamblėjoje (PSO sprendimų priėmimo forume) pareikalauta, kad būtų atliktas nepriklausomas agentūros bei pavienių šalių atsakomųjų veiksmų kilus pandemijai tyrimas. Tyrimo rezultatai bus paskelbti kitais metais. Tačiau kad ir kokios bus tyrimo išvados, PSO silpnybės matomos jau dabar. Praeitą mėnesį Vokietijos ir Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnai dalinosi ataskaita, kurioje teigta, kad agentūrai nepaprastai trūksta finansavimo, jai priskiriama per daug pareigų, be to, silpna pati jos struktūra.
Agentūrai dar sunkiau dėl to, kad tik 20 proc. 2,5 mlrd. sumos garantuota ir teikiama besąlygiškai. Didelė finansavimo dalis gaunama iš nedidelio kiekio stambių rėmėjų. Pasak dr. A. Tedroso, PSO primena iš naftos gyvenančią šalį, kuri pernelyg priklausoma nuo vieno pajamų šaltinio – šiuo atveju, nuo JAV. Kitos didelės šalys, pavyzdžiui, Kinija ir Prancūzija, teikia juokingas sumas. Likę 80 proc. finansavimo gaunama iš maždaug 3 000 nepastovių savanoriškų indėlių konkretiems projektams. Beveik pusei jų skiriama mažiau nei 500 000 dolerių. Pasak PSO vadovo, jie sudėtingi, sunkiai valdomi ir skaldo organizaciją.
Nuo 2017 m. organizacijai pradėjęs vadovauti A. Tedrosas bandė užtikrinti, kad ji gaus tinkamą finansavimą. Jis įkūrė PSO fondą, kad agentūra turėtų patikimesnį pajamų šaltinį. Jis bando įtikinti nares agentūrą finansuoti besąlygiškai. Net prieš prasidedant pandemijai jam buvo pavykę užtikrinti, kad politikoje sveikatai bus skiriama daugiau dėmesio. Didelės sveikatos apsaugos labdaros organizacijos darbuotojai teigia, kad jam vadovaujant PSO savo darbą ėmė aptarinėti ne su sveikatos ministrais, o su valstybių vadovais.
Dr. A. Tedros teigia, kad dėkoti reikėtų jo darbuotojams, kurie pateikia gerų minčių – pavyzdžiui, įkurti PSO akademiją, galinčią paremti viso pasaulio sveikatos apsaugos darbuotojų mokymą. Jis taip pat įkūrė vyriausiojo mokslininko pareigas bei ėmė bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, nors anksčiau PSO to nedarė, nes buvo baiminamasi interesų konflikto. Jis teigia, kad mielai bendradarbiaus su maisto pramone siekiant iki 2023 m. iš maisto pašalinti riebalų rūgščių transizomerus – ypač sveikatai kenksmingus riebalus. Agentūra taip pat planuoja bendradarbiauti su didelėmis technologijų įmonėmis skaitmeninių sveikatos technologijų srityje.
Dr. A. Tedrosas – pirmasis PSO generalinis direktorius, išrinktas slaptu visų šalių narių balsavimu, todėl, pasak jo, turi daugiau nepriklausomybės. Anksčiau rinkimams vadovaudavo mažesnė šalių grupelė – PSO vykdomoji valdyba. Tačiau nors naujojo direktoriaus reformos ambicingos, valstybės narės privalo jas dar labiau išplėsti.
Kai nesiaučia pandemijos, skatinti šalis vykdyti mokslu paremtą politiką, stiprinti sveikatos sistemas ir plėsti prieigą prie sveikatos apsaugos – ne itin įdomus darbas. Tačiau jis būtinas. Nors agentūros veiksmai kovojant su pandemija nebuvo tobuli, negalima pamiršti, kad apie tokio masto pandemiją jį buvo perspėjusi jau seniai. 2018 m. agentūroje kalbėta apie galimybę, kad anksčiau žmonėse neaptiktas patogenas sukels „ligą X“, kuri taps nauja pandemija ir sukels chaosą. Norėdamas tam pasiruošti, dr. A. Tedrosas įkūrė naują skyrių. Tačiau daugelis šalių jo įspėjimų nesiklausė.
Dabar pasaulis lygiai taip pat kaip ir prieš metus nežino, ar toks rimtas ligos protrūkis kaip Covid-19 pandemija įvyks tik po šimto metų, ar gali vėl pasikartoti rytoj. Tuo tarpu reikalavimai PSO auga. Būtina skirti dėmesio naujam Ebolos protrūkiui Konge. Skurdesnėms šalims reikės pagalbos ne tik su Covid-19, bet ir su kitomis seniai egzistuojančiomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ir tymais. Naudodama jau ir taip ribotus išteklius PSO turės nuveikti dar daugiau.
Dr. A. Tedrosas bandė įtikinti D. Trumpą, kad JAV nereikėtų trauktis iš PSO, tačiau šis pareiškė, kad agentūra iškėlė „visiškai nepriimtinas“ sąlygas (bet nepasakė, kokias). Joe Bidenas pažadėjo, kad jei laimės prezidento rinkimus, JAV į PSO grįš iškart. Tačiau iškilus grėsmei, kad pagrindinis organizacijos rėmėjas pasitrauks, kitos šalys suvokė, kad privalo jai skirti daugiau. Vidinė komisija svarsto Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklių reformas. PSO reikia daugiau galios, kad galėtų nepriklausomai tirti ligų protrūkius ir sukurti sistemą, kaip apie visuomenės sveikatos krizes pranešti anksčiau. Prieš metus buvo sunku pasakyti, kokia rizika kyla turint silpną pasaulinę sveikatos sistemą. Šiandien jau žinome, kad tokios klaidos pasekmės gali siekti trilijonus dolerių ir maždaug 900 000 dėl Covid-19 prarastų gyvybių.