Kuo kariauja ukrainiečiai ir jų priešai: kokie kare naudojami individualūs prieštankiniai ginklai?

Įsivaizduokite, kad esate pusamžis ukrainietis, kadaise tarnavęs sovietinėje armijoje. Kažkada mokėjote išardyti ir surinkti „kalašnikovą“, tad manote, jog pačius minimaliausius įgūdžius galėsite atnaujinti pakankamai greitai. Vienintelis noras dabar – saugoti savo šalį, miestą, vaikus ir anūkus. Žinoma, jūs negalite jungtis prie reguliariųjų Ukrainos kariuomenės pajėgų, negalite pilotuoti ankstesnėse publikacijos dalyse paminėtų lėktuvų, vairuoti tankų ir šarvuotųjų transporterių bei kovos mašinų. Lygiai taip pat jūs skeptiškai vertinate ir „Molotovo kokteilių“ panaudojimo galimybes. Bet... atėjus užsirašyti į miesto teritorinės gynybos padalinį savanoriu, pamatote daugybę žmonių – įvairaus amžiaus, dažniausiai jau „uosčiusių parako“ pratybose, o gal ir koviniuose veiksmuose šalies rytuose.

Dalis tų žmonių rankose turi tai, dėl ko dabartinį Ukrainos karą specialistai ateityje tikriausiai vadins „individualių prieštankinių ginklų karu“.

Iki II-ojo pasaulinio karo tankus buvo stengiamasi naikinti artilerija, prieštankinėmis granatomis, minomis ar aviacija. Prasidėjus iki šiol didžiausiam žmonijos konfliktui, jo eigoje įvairias kariaujančias armijas pasiekė vieno žmogaus, nuo peties aktyvuojami užtaisai. Vokiečių „faustpatronai“ ir „panzerfaustai“, amerikiečių „bazūkos“, britų „piatai“ – visi įvertino galimybę turėti sąlyginai pigų bei dažnu atveju efektyvų ginklą. (Apie tai, kaip gynybai ruošėsi britai, galite paskaityti ČIA.)

Šiuo metu Ukrainos kariai ir civiliai savanoriai, prižiūrimi bei vadovaujami profesionalų, naudoja gana platų spektrą prieštankinės ginkluotės: