Lukiškių kalėjimo senojo gyvenimo epizodai: neklusnus krautuvės vadovas Valinskas ir sugyventiniai, kurie neturėjo gyventi kalėjimo bute

Lukiškių kalėjimo gyvenimas senais laikais buvo reglamentuojamas griežtomis taisyklėmis. Skurdžiai gyvendavo ne tik kaliniai, bet ir prižiūrėtojų gyvenimas nebuvo ypač materialiai geras. Tą matome iš nemenko kiekio prižiūrėtojų prašymų kalėjimo vyresnybei. Prašoma buvo kurpių, kelnių, kojinių, apatinių kelnių. Net buvo sąrašai valdininkų, kuriems buvo išduodamos klumpės. Tarp jų buvo ne tik paprasti prižiūrėtojai, bet ir buhalteris, kalėjimo valdininkas, raštininkas, meistras.

Į poną ūkio viršininką buvo kreipiamasi: „Nuolankiai prašau tamstos sutikimo leisti man iš rūbų sandėlio nusipirkti vieną porą apatinių kelnių nešiojimui, nes neturiu apatinių kelnių.“ Prašantysis prižiūrėtojas Bronius Grybas išreiškė viltį, kad prašymas bus patenkintas. Taip ir nutiko, nes ant jo pono viršininko ranka parašyta „duoti kelnes apatines“.

Kitas prižiūrėtojas teigia, kad neturi kelnių ir batų, todėl negalės eiti į tarnybą. Be to, pažymi, kad spekuliacijos būdu jų įsigyti negalįs, todėl prašo darbovietės pagalbos. Kad tik dirbtų, jam kelnės ir batai buvo išduoti.

Pabėgus sovietams kalėjime buvo rastos 46 sovietinės kariškos žieminės kepurės. Jos buvo įtrauktos į kalinių drabužių balansą. Mat dėvėti prižiūrėtojams tokių nederėjo.