Maršalo Pilsudskio gyvenimas – kaip ant delno: po mirties gavo aukščiausios klasės muziejų, kokio lietuviai nesusiprotėjo pasistatyti

Pandemijai nuslopus pirmą atsargią kelionę sugalvojome į Varšuvą. O tiksliau, Varšuvos priemiestį Sulejuveką. Lenkai vis dar stato gerą kelią iki Varšuvos. Kai kurios autostrados atkarpos yra baigtos ir tomis atkarpomis leki 130 km/h greičiu be sąžinės graužimo. Tačiau artėjant prie tikslo – pigaus viešbučio Sulejuveke – kelio duobės vis baisėjo, ir žmona atsisakė važiuoti tokiu keliu, kurį mums siūlė kelionių programėlė. Negali būti, ji šaukė, turi būti geresnis kelias. Čia gi beveik Lenkijos sostinė. Deja, pasirodo, klaikūs keliai Sulejuveke turi gilią istorinę prasmę, bet apie tai vėliau. O visi lenkų pinigai nukeliavo tobulam muziejui, apie kurį ir noriu papasakoti.

Tai Juzefo Pilsudskio muziejus Sulejuveke. Miriau iš pavydo – kodėl Lietuvoje mes neturime tokio. Žinau – brangu. Mūsų kultūringieji pinigai nusėdo kituose projektuose. Pavyzdžiui, Algirdo Brazausko mauzoliejuje Valdovų rūmuose. Bet, vykstant karui su barbarais iš Rytų, valstybės pamatų tvirtinimas ir patriotizmo ugdymas kaip niekada aktualu. Lenkija to istorinio momento nepražiopsojo.