2014 m. trečiuoju „Microsoft“ vadovu tapus Satya Nadella, šią akimirką puikiai atskleidė viena nuotrauka. Joje jis stovi tarp vieno iš įmonės įkūrėjų ir jos pirmininko Billo Gateso ir jį pakeitusio generalinio direktoriaus Steve Ballmerio. Du baltaodžiai technologijų magnatai apsivilkę kasdieniškais drabužiais ir pozuoja trykšdami pasitikėjimu savimi. Indų kilmės amerikietis S. Nadella vilki kostiumu ir droviai šypsosi.
Taip nedrąsiai jis šypsojosi ne be priežasties. Įmonė buvo patekusi į bėdą. Kol ji tūnojo savo būstinėje Redmonde, Vašingtono valstijoje, „Apple“ sukūrė „iPhone“, o iš Silicio slėnio pakilo „Google“ ir „Facebook“. Įmonės akcijų kaina jau daug metų beveik nekito. Pasak S. Nadella, jam tapus vadovu, daug kas klausinėjo, ar „Microsoft“ „sugebės išsikapstyti“.
Sugebėjo – ir netgi išdidžiai. S. Nadella nuvainikavo pagrindiniu įmonės produktu buvusią operacinę sistemą. Jis įvedė „Microsoft“ programinę įrangą ir paslaugas į kitas operacines sistemas, tarp jų ir atvirojo kodo „Linux“ bei „Google“ ir „Apple“. O dar svarbiau – jis pavertė 2010 m. sukurtą „Microsoft“ debesijos kompiuterijos paslaugą „Azure“ įmonės centru. Viso to rezultatas – dviženkliai skaičiais augančios pajamos ir 1,6 trln. dolerių vertės rinkos kapitalizacija. Už ją vertingesnės tik „Apple“ ir Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė „Saudi Aramco“.
„Microsoft“ ištvėrė transformaciją, nors kitoms didelėms antrojo kvėpavimo siekusioms technologijų įmonėms, tarp jų ir IBM ir „Oracle“, to padaryti nepavyko. Tačiau greitai kintančioje technologijų rinkoje niekas netrunka amžinai. Senasis asmeninio kompiuterio (PC) verslas sulėtėjo. Įmonės produktai nebėra geriausi ir populiariausi. Daugelis ekspertų mano, kad „Azure“ technologiniu požiūriu atsilieka nuo rinkos lyderės „Amazon Web Services“ (AWS), kurią elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ įkūrė prieš ketverius metus. Daugelis vartotojų vaizdo skambučiams naudoja „Zoom“ ir susirašinėja per „Slack“, o ne per „Microsoft Teams“. Šiais metais „Microsoft“ nenusipirko „TikTok“, nors toks sandoris galėjo būti labai naudingas į vartotojus nukreiptai verslo sričiai, apimančiai ir „Xbox“ kompiuterinių žaidimų konsolę bei (nors „TikTok“ vartotojams tai nelabai aktualu) profesinį socialinį tinklą „LinkedIn“. Tačiau populiarioji trumpų vaizdo įrašų programėlė pasirinko sudaryti neaiškią partnerystę su „Oracle“. Be to, „Microsoft“ reikia pasivyti ne tik „Amazon“, bet ir jaunesnes technologijų milžines, pavyzdžius „Google“ patronuojančiąją įmonę „Alphabet“ bei Kinijos „Alibaba“ ir „Tencent“.
Spaudimas pasiekti sėkmę didžiulis. Nuo tada, kai S. Nadella tapo įmonės vadovu, jos akcijų kaina išaugo daugiau kaip penkis kartus. Dabar jų vertė 37 kartus viršija pajamas – įmonė lenkia „Alphabet“, „Apple“ ir „Facebook“ (nors kur kas atsilieka nuo „Amazon“, kurios santykis siekia 123). Pasak tyrimų įmonės „Bernstein“ atstovo Marko Moerdlerio, į įmonės ateitį žvelgiama labai optimistiškai. Ir tikimasi didesnio jos plėtimosi.
S. Nadella pripažįsta, kad sunkumai dideli. „Pokyčiai nevyksta tiesia linija, – teigia jis. – Kai po pirmojo staigaus šuolio akcijų kaina vėl išsilygina, kyla klausimas: o ką dar turite?“ Stengdamasis pateisinti lūkesčius jis prisiminė senus ginklus – paslaugų paketus ir licencijas, kurių agresyvus naudojimas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje užtraukė įmonei antimonopolinių agentūrų nemalonę ir pravardę „blogio imperija“. Nuo 1992 m. įmonėje dirbantis S. Nadella prisimena laikus, kai įmonei vos pavyko išvengti priverstinio suskaldymo. Ar jai pavyks ir toliau plėstis išvengiant šių spąstų?
Iki 2014 m. „Microsoft“ skyrė penkias skirtingas verslo sritis. Daugumą pelno gaudavo iš trijų: „Office“ programinės įrangos „Windows“ (lentelių ir teksto tvarkymo programų, „PowerPoint“ skaidrių ir pan.) bei programų, naudojamų serveriams duomenų centruose ir įmonių tinkluose. Šiek tiek pinigų atnešė ir pramogų bei prietaisų sritis, į kurią patenka ir „Xbox“. Internetinės paslaugos (pavyzdžiui, „Bing“ paieškos sistema ir MSN interneto portalas) pelno neatnešė.
S. Nadella pakeitė šią struktūrą. Dabar apie 20 „Microsoft“ verslų skirstomi į tris dideles dalis: debesiją, produktyvumo programinę įrangą bei verslo procesus, ir asmeninius kompiuterius. Kiekvienai sričiai priskirta po vieną pelningą, laiko patikrintą produktą – serverius, „Office“ ir „Windows“ – bei pridėti kiti produktai, pavyzdžiui, „Surface“ kompiuteriai ir skaitmeninės lentos arba „Dynamics“ verslo programinė įranga. Daugelis verslų dabar susieti su „Azure“, kuri pamažu tapo ne tik vidiniu „Microsoft“ programų pagrindu, bet ir klientams parduodamu produktu. Be to, vykdomi ir eksperimentai labai pažangioje kvantinių kompiuterių arba išplėstosios realybės srityje, kurie gerina „Azure“ gebėjimus. „Azure“ taip pat padeda ir iš „Bing“, „LinkedIn“ bei kitų tinklų paimtais duomenimis tobulinami dirbtinio intelekto (DI) algoritmai.
Jei nors viena iš šių sričių pasiektų didelę sėkmę, pagerintų „Microsoft“ kaip inovatyvios įmonės įvaizdį, kuris šiuo metu neprilygsta „Amazon“ ar „Alphabet“. O jei to padaryti nepavyktų, „Microsoft“ galėtų sulaukti pasisekimo ne kurdama naujus produktus, o pardavinėdama esamus. Kaip juokauja jos senbuviai, įmonė produkto reklamuoti niekada nepradeda pirmoji, o kartais net nebūna antroji, tačiau, jų žodžiais tariant, „visus pinigus uždirbame mes“.
Taip iš tiesų buvo su „Office“. „Excel“ nebuvo pirmoji lentelių tvarkymo programa (prisimenate „Lotus 1 2 3“?). Ir vis dėlto daugelis programinės įrangos kūrėjų ją laiko svarbiausia kada nors sukurta programa – iš dalies dėl to, kad ji taip plačiai paplito. „Office“ arba per „Azure“ veikiančią internetinę jos versiją „Office365“ naudoja apie 1,2 mlrd. darbuotojų. Šioje srityje „Microsoft“ taip pat atsiliko nuo „Google“ „G suite“ programinės įrangos, kuri, pavyzdžiui, teikia galimybę su vienu dokumentu vienu metu dirbti keliems darbuotojams. „Google“ vartotojai šaiposi iš „Microsoft“ neinternetinės, komanda „išsaugoti“ paremtos mąstysenos.
Tačiau vadovams atimti „Office“ (ir ypač „Excel“) iš biuro darbuotojų dažnai nelengva. Dėl to, tyrimų įmonės „Gartner“ duomenimis, „Microsoft“ kontroliuoja 87,6 proc. tokios programinės įrangos rinkos, o „Google“ – tik 11,5 proc. Kad išpopuliarintų „Teams“, „Microsoft“ ėmė nemokamai ją teikti kartu su „Office365“; iki balandžio jos kasdienių vartotojų skaičius išaugo iki 75 mln. Konkurentai skundžiasi, kad tai neteisinga; liepos mėnesį „Slack“ padavė ieškinį dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimo. Jame „Teams“ vadinamas kopija, kuria siekiama jų produktą sužlugdyti – taip pat, kaip „Internet Explorer“ sunaikino konkurentų interneto naršyklę „Netscape“, taip įsitraukdama į kovą su antimonopolinėmis agentūromis.
Ypač svarbu pastebėti, kad „Microsoft“ žaibišku greičiu pasekė kitas įmones į debesiją. S. Nadella savo knygoje apie įmonės atsinaujinimą „Hit Refresh“ („Spauskite atnaujinti“), pasakoja, kad jam tapus vadovu AWS jau buvo be jokių konkurentų sukūrusi didžiulį debesijos verslą. „Amazon“ jau vadovavo revoliucijai, o mes dar net nebuvome sušaukę karių“, – rašė jis.
O galimi laimėjimai didžiuliai. Prognozuojama, kad laikui bėgant didžioji dalis pasaulio įmonių persikels į debesiją. IT išlaidos debesijai artėja prie 10 proc. Tačiau vien tai jau sudaro 240 mlrd. dolerių metinės vertės rinką. Turint omenyje, kad prognozuojama, jog ji kasmet augs beveik po 20 proc., jos vertė netrukus gali pasiekti 1 trln. dolerių.
Debesijos srityje „Azure“ turės susiremti su dviem didelėmis konkurentėmis – AWS ir „Google Cloud Platform“ (GCP) bei dar dviem mažesnėmis – „Oracle“ ir „Alibaba Cloud“. Jos rinkos dalis stabiliai augo ir pasiekė 18 proc. Čia vėl pasitarnavo geri „Microsoft“ santykiai su įmonių IT skyriais. Ji vis dar dominuoja verslo programinės įrangos srityje, o beveik keturiuose iš penkių asmeninių kompiuterių naudojama „Windows“ – kaip ir 72 proc. serverių. Įmonėms „Microsoft“ gali už vieną kainą pasiūlyti paketą, kuris apima „Azure“, „Office“ ir kitą programinę įrangą. Dėl to, pasak „Microsoft“, „Azure“ gali kainuoti net penktadaliu mažiau negu AWS (AWS tikina, kad tai netiesa). „Azure“ lengviau naudotis negu „Amazon“ produktu, kurio pažangios funkcijos glumina net kai kuriuos IT profesionalus.
Be to, daugeliui klientų „Microsoft“ priimtinesnis negu „Amazon“ produktai. Vienas buvęs „Microsoft“ vadovas pasakoja, kad įmonei pradėjus veržtis į šią sritį tikėtasi, jog „Azure“ pralaimės techniniu atžvilgiu, tačiau išloš iš klientų baimės, kad nepasotinamasis „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas gali pasinaudoti jų pinigais ir duomenimis tam, kad įsiveržtų į jų verslą. Galbūt dėl šio nepasitikėjimo J. Bezosu AWS pralaimėjo 10 mlrd. dolerių vertės debesijos sutartį su Pentagonu – nors prognozuota, kad ją laimės, sutartis atiteko „Microsoft“. „Amazon“ mano, kad „Microsoft“ pasinaudojo Donaldo Trumpo konfliktu su J. Bezosu, kuriam priklauso prezidento nemėgstamas laikraštis „Washington Post“. „Amazon“ dėl pralaimėjimo iškėlė ieškinį, tačiau kol kas jis buvo nesėkmingas.
„Azure“ siekia debesijos srityje prilygti AWS ar net ją pralenkti. Tačiau tyrimų įmonės „Gartner“ kruopščiai formuojamuose debesijos tiekėjų vertinimo reitinguose „Azure“ gerokai nuo jos atsilieka, o pastaruoju metu dar smuktelėjo žemyn. „Microsoft“ savo pasaulinę debesijos infrastruktūrą kūrė kitaip – apėmė didesnį plotą, tačiau ne taip tankiai, dėl to jos paslaugos ne tokios patikimos. „Gartner“ skelbia, kad įmonei trūksta perteklinio pajėgumo, kad galėtų kompensuoti dėl prasto oro ar kitų problemų nebeveikiančius duomenų centrus. Be to, net ir be tokių trikdžių pajėgumas kelia problemų. Dėl pandemijos milijonams žmonių dirbant iš namų labai išaugo paklausa, nes prie debesijos jungtis ėmė gerokai daugiau vartotojų, tad kartais „Azure“ nebepakeldavo apkrovos. Kovo mėnesį „Microsoft Teams“ laikinai nustojo veikti. Tą mėnesį „Microsoft“ kurį laiką apribojo naujiems „Azure“ naudotojams teikiamus išteklius. O AWS to daryti nereikėjo.
„Azure“ bėdos
„Microsoft“ negali sau leisti, kad „Azure“ žlugtų. Dėl jos auga įmonės akcijų kainos. Prognozuojama, kad „Azure“ sudarys tik dešimtadalį 53 mlrd. dolerių vertės „Microsoft“ metinio veiklos pelno. Tačiau pasak investicijų banko „Goldman Sachs“ atstovės Heather Bellini, Volstrytas kiekvieną savaitę atidžiai stebi, kokiu greičiu auga debesija. Pastaruoju metu analitikai nusivylė matydami, kad augimas palyginus su praeitais metais sulėtėjo nuo 59 proc. per pirmuosius tris 2020 m. mėnesius iki 47 proc. balandžio–birželio mėnesį (nors galima pasiguosti, kad AWS augimas pastaraisiais ketvirčiais taip pat sulėtėjo).
„Azure“ labai padės naujos licencijos taisyklės – taip pat kaip ir „Microsoft Teams“ buvo naudingi paslaugų paketai. Iki šiol „Microsoft“ leisdavo klientams naudotis jos paslaugomis AWS ar bet kurios kitos debesijos tiekėjos serveriuose – tokia praktika vadinama „bring your own licence“ (BYOL). Tokia politika suteikė galimybę lengvai keisti tiekėjus: iš visos debesijoje naudojamos „Windows“ programinės įrangos 57 proc. naudojama AWS debesijoje – beveik dvigubai daugiau, negu „Azure“.
Praeitą vasarą „Microsoft“ atsisakė BYOL ir įvedė apribojimus klientams, norintiems naudoti jos programinę įrangą kai kuriose didelėse debesijose. Jei klientas nori, kad darbalaukio ir serverio programos toje debesijoje veiktų po spalio 1 d., reikia ne vieną kartą susimokėti už licenciją, o mokėti prenumeratos mokestį. Kad nepažeistų antimonopolinių įstatymų, „Microsoft“ įtraukė „Azure“ į sąrašą šalia AWS, GCP ir „Alibaba Cloud“. Tačiau tuo pačiu siūlė klientams geresnę sutartį, jei ims naudoti „Azure“ – taip būtų kompensuojamos papildomos išlaidos.
„Amazon“ pareiškė, kad „Microsoft“ nori apriboti, kokiomis debesijos įmonėmis gali naudotis klientai. Keli neutralūs stebėtojai tam pritaria. „Jie paėmė milžinišką instaliuotos programinės įrangos bazę „Windows Server“ ir ja naudojasi kenkti varžovėms“, – teigia pagrindinis „Gartner“ debesijos infrastruktūros ekspertas ir jos debesijos reitingų kūrėjas Raj Bala. Tai – visiška priešingybė S. Nadella siekiui kurti atviresnę strategiją, priduria tyrimų įmonės „Directions on Microsoft“ atstovas Wesas Milleris. Juk jis padėjo „Office“ perkelti į ne „Windows“ naudojančius prietaisus, pavyzdžiui, „Apple“ planšetinį kompiuterį „iPad“. „Satya nori, kad žmonės manytų, jog jis kitoks, bet iš tiesų jis užkietėjęs „Microsoft“ senbuvis, tik truputį švelnesnis iš išorės“, – apibendrina kitos įmonės vadovas.
„Microsoft“ – vienintelė didelė debesijos tiekėja, taip pat pardavinėjanti daug debesijoje naudojamų programų. „Ar yra nors viena programa, kurią sukūrė „Amazon“ arba „Google“ ir kuri veikia „Azure“ debesijoje? Nė vienos“, – teigia S. Nadella. Dėl to „Azure“ turi ir didelį pranašumą, kuriuo gali pasinaudoti. S. Nadella neketina pakartoti klaidos ir leisti „Windows“ programoms persikelti į „Amazon“ debesiją, kaip nutiko iš pradžių. „Buvome kvaili, kad nesupratome, kas vyksta, – teigia jis. – Dabar būtinai bandysime gauti pelno iš savo intelektualinės nuosavybės jų debesijoje.“
Įsigaliojus naujoms licencijų taisyklėms „Gartner“ apie jas sulaukė kelių šimtų užklausų. Vienas į „Fortune 500“ sąrašą įtrauktos sveikatos priežiūros įmonės vadovas, kuris debesijai buvo išsirinkęs AWS, teigia, kad dėl naujų taisyklių išlaidos išaugs 100 mln. dolerių, todėl įmonės persikėlimą į debesiją reikės atlikti lėčiau. „Jie pakeitė licencijos sąlygas, kad klientai manytų, jog „Azure“ – vienintelis galimas pasirinkimas“, – skundžiasi vidutinio dydžio įmonės Viskonsine viceprezidentas, kurio įmonė pasijuto priversta atsisakyti AWS. „To nedraudžia jokie įstatymai, bet atimama galimybė rinktis“, – priduria jis. Kitos JAV įmonės IT skyriaus vadovas naująsias taisykles prilygino ilgalaikei automobilio nuomai, kai „automobilio nuomotojas pareiškia, kad galima naudoti tik „Chevron“, o ne „Exxon“ ar BP degalus.“ Du ar trys klientai teigia, kad planuoja laikui bėgant „Microsoft“ programų atsisakyti.
Kaip išsaugoti „Windows“
Panašu, kad technologijos milžinė rizikuoja. Pernelyg agresyviai traukdama nepatenkintus klientus į „Azure“, „Microsoft“ gali daugelį jų atgrasyti nuo „Windows“ – arba išprovokuoti masiškai nesilaikyti taisyklių ir mesti iššūkį programinės įrangos milžinei, kad pažiūrėtų, ar ji ryšis už tai bausti. „Microsoft“ komercinės atšakos vyriausiasis rinkodaros vadovas Takeshi Numoto teigia, kad klientų grįžtamasis ryšys dėl debesijos pasirinkimo įvedus naujas taisykles buvo teigiamas bei pridūrė: „Norime, kad visi klientai pasidalintų savo mintimis, kaip galėtume pagerinti partnerystę ir remti jų verslus.“
Ar „Microsoft“ priartėjo prie tokio elgesio, už kurį buvo baudžiama dešimtajame dešimtmetyje? Po kovos su antimonopolinėmis agentūromis įmonė greičiausiai elgsis atsargiai. Jei byla Europoje bus išspręsta „Slack“ naudai, žinučių programėlė gali iškelti panašią bylą ir JAV. O jei taip nutiks, galbūt „Microsoft“ nusileis ir bandys susitarti.
S. Nadella nesutinka, kad „Microsoft“ peržengė ribą. „Tik pažiūrėkite, kiek daug yra infrastruktūros įmonių ir įmonių, parduodančių programinę įrangą kaip paslaugą“, – teigia jis. Jo nuomone, padėtis visai neprimena „monopolinės įmonės, susirenkančios nuomą“.
Vis dėlto galima pasakyti, kad „Azure“ tikrai paskatino konkurenciją debesijoje, nes kitu atveju ją visą būtų užėmusi AWS. Svarbu pabrėžti, kad Kongreso antimonopolinis komitetas nusprendė apsaugoti S. Nadellą nuo gėdos duoti parodymus Kongrese, kur neseniai buvo ištardyti „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“ ir „Facebook“ vadovai. Kongreso ataskaitoje apie didžiųjų technologijų įmonių dominavimą nepaminėta „Microsoft“ – JAV antimonopolinės agentūros užsipuolė „Google“. „Google“ savo kaltę neigia.
Atmestas „Microsoft“ pasiūlymas už 25–30 mlrd. dolerių įsigyti „TikTok“ galėjo labai paskatinti konkurenciją. Jei sandoris būtų pavykęs, „Microsoft“ netrukus būtų galėjusi varžytis su „Google“ ir „Facebook“ skaitmeninės reklamos srityje. Daugybė „TikTok“ paauglių vartotojų duomenų būtų padėję „Microsoft“ dirbtiniam intelektui, kuris turi varžytis su didelių konkurenčių JAV ir Kinijoje kuriamais algoritmais. Už 7,5 mlrd. dolerių nusipirkusi žaidymų kūrėją „ZeniMax Media“, kad patobulintų augančią debesijos žaidimų platformą, įmonė nepasisekusio sandorio nekompensavo.
Žinoma, ją gali paguosti „Google“ patiriami nemalonumai dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimų. Galbūt jos atvejis sutrikdys paieškas internete ir bus naudingas „Bing“ – nors ši paieškos sistema aukštos kokybės ir beveik nesiskiria nuo „Google“, ji vis dar labai nepopuliari. Šį mėnesį paieškos sistema pervaidinta „Microsoft Bing“, tad galima spėti, jog „Microsoft“ ruošiasi ją atgaivinti.
S. Nadella neabejoja, kad ateityje įmonė augs, o jo drovumą jau seniai pakeitė pelnytas ir ryžtingas pasitikėjimas savo jėgomis. „Mums pasisekė, kad dirbame technologijų skyriuje, ir kad IT išlaidos per kitus dešimt metų turėtų išaugti nuo 5 proc. BVP iki 10 proc. BVP“, – teigia jis. Tačiau kova dėl šių išlaidų vis intensyvesnė. „Microsoft“ sprendimas versti klientus neatsisakyti jos paslaugų gali būti naudingas trumpuoju laikotarpiu. Tačiau dėl daugybės protų ir gausaus kapitalo pokyčiai technologijų pramonėje vyksta vis greičiau, tad gali būti, jog netrukus klientai pamirš ištikimybę seniesiems tiekėjams ir ims trokšti inovacijų. Vieno sėkmingo atsinaujinimo greičiausiai neužteks.