Ne karinė isterija, o šaltas protas: gal pagaliau išmokime planuoti savo gynybą prieš Rusiją?

„Tu kaip studentas, pradedi sesijai ruoštis naktį prieš egzaminą“. Tikriausiai girdėjote tokį posakį? Gal skirtą ne asmeniškai jums, bet nusakantį situaciją, kuomet nebėra kur trauktis, reikia ruoštis žinių patikrinimui, nes gali tekti egzaminą perlaikyti, ar dar blogiau – mokėti už studijas. Vėliau sekanti folkloro dalis teigia, kad „šiaip ne taip egzaminą išlaikyti pavyko“, galime visi skaniai pasijuokti ir eiti gerti alaus. Finita la comedia? Taip, jeigu kalbame apie studentus, ir ne, jeigu valstybė su savo gynyba elgsis panašiai studentiškai. Panašu, kad egzamino perlaikymo galimybės gali ir nebūti, bet kokiu atveju, vėliau alumi jau niekas nevaišins – paprasčiausiai visiems bus „ne iki to“.

„пока гром не грянет, мужик не перекрестится“ („Kol nesudundės griaustinis, valstietis nesižegnos“, rus.) – puiki mūsų kaimynų patarlė padėčiai iliustruoti. Kodėl prakalbau rusiškai? Kaip mėgsta sakyti televizijos laidose apie gyvūnus: „Šis gyvūnas gamtoje turi tik vieną priešą“.  Lietuvos Respublika geopolitinėje „gamtoje“ taip pat turi tik vieną fizinį priešą – Rusijos Federaciją. Politkorektiškiems „prekiaukim, o ne kariaukim“ skaitytojams burnoje gali pasidaryti rūgštu, tačiau dalykų įvardijimas tokiais, kokie jie yra, neturėtų skatinti skrandžio rūgštingumo – geriau užsiimti subalansuota mityba, t. y. ruoštis galimai šalies gynybai iš anksto.

Taip, mes esame NATO nariai, taip, NATO sąjungininkai mus gins, tačiau jiems reikia iki mūsų atvykti. Esame nepriklausomi jau 31 metus, tačiau tik kelerius pastaruosius iš jų tvarkome geležinkelio vėžes i platiname kelius į Lenkijos Suvalkų pusę. Kur buvome dešimtmečius iki to?