Kaip dažniausiai darau, pradžioje žvilgtelėsiu į neseną istoriją.
Johnas Arbuthnotas Fisheris, XX amžiaus pradžios britų karališkojo laivyno admirolas, buvo savotiška rakštimi minkštoje vietoje savo kolegoms – skirstydamas žmones į tuos, kurie jam pritaria ir prieštaraujančius, jis greitai subūrė nemažą draugų bei dar didesnį priešų ratą. Ekscentriško būdo admirolas nemėgo sporto, tačiau organizuodavo šokius savo laive, nebuvo itin religingas, tačiau mielai klausydavosi pamokslų bažnyčioje ir aistringai ieškodavo, su kuo juos vėliau aptarti. Karalius Edwardas VII kartą paprašė Johno nustoti purtyti kumštį jam prieš nosį, kuomet šis įsijautęs aiškino monarchui apie būtinas laivyno reformas.