Blauzdenos paminėtos Biblijoje
Blauzdų apsaugas naudojo jau senovės graikų kariai, ir ne tik. Kojų apsaugos yra paminėtos Senajame Testamente. „Ant kojų turėjo varines blauzdenas <...>“ ─ rašoma apie aukštaūgį stipruolį filistinų karį Galijotą, su kuriuo prieš tris tūkstančius metų susikovė jaunas izraelitų piemuo Dovydas.
Kadangi Biblija nerašo apie tai, ar Galijotas buvo apsiavęs, tai „blauzdenos“ yra veikiausiai tinkamiausias vertimas į lietuvių kalbą, mat jei buvo basas ar su paprasčiausiais sandalais, kur tik padas po pėda, tai žodis čia „antbačiai“ gal nelabai tiktų.
Bronza yra kietesnė
Klausimas tik, ar teisingai Biblijos lietuviškame vertime blauzdenos pavadintos varinėmis. Seniausi bronziniai dirbiniai, savo savybėmis pranokstantys varinius, žinomi jau iš 4-ojo tūkstantmečio prieš mūsų erą. Variniai ginklai ir įrankiai greitai atšimpa. Bronza ─ tai žymiai kietesnis vario lydinys su alavu ir kitų metalų ar pusmetalių priedais. Lietuvių kalboje dar yra žinomas žalvaris, tačiau tai vario lydinys su cinku, kuris bronzai kokybe nusileidžia, nėra toks kietas ir toks atsparus rūdijimui kaip bronza.
Bronzai išlydyti varis yra pagrindas
Vis dėlto priešistorinių periodų skirstyme „bronzos amžius“, o prieš tai kai kurių tyrinėtojų išskiriamas „vario akmens amžius“ ar tiesiog „vario amžius“ atsirado tik XIX a. mokslininkų galvose. Senovėje žinias raštu fiksavę autoriai tokio periodų skirstymo nežinojo. O kadangi bronzos gamybai varis yra bazinis pagrindas, tai ir šį lydinį bei jo dirbinius įvardinti pagal vyraujantį metalą biblijos autoriams galėjo pasirodyti paprasčiausia. Juo labiau, kad varis buvo pirmasis metalas, kurį įrankiams ir ginkluotei įvaldė žmogus.
Varinės ar bronzinės?
Panašu, kad Galijoto blauzdenos buvo bronzinės, t. y. iš vario lydinio su alavu, bet tais laikais, t. y. apie 1000 m. prieš mūsų erą, kai Dovydas nugalėjo Galijotą, žodis „bronza“ dar nebuvo įsitvirtinęs. Dėl to vertimas iš Biblijos naudojant „varines blauzdenas“ gali būti suprantamas. Kita vertus, blauzdenos tai nėra ginklas, joms aštrumo nereikia.
Vien iš vario gaminti turėjo būti pigiau, tačiau reikia atsižvelgti ir į svorio veiksnį, o varis, kaip žinoma, gana plastiškas metalas. Tam, kad blauzdenos per ilgesnį laiką nesusilankstytų, reikėtų gaminti storesnį vario sluoksnį, o tai iš karto didintų dirbinio svorį. Vadinasi, bronzinės blauzdenos buvo plonesnės, lengvesnės, stabilesnes ir tvirtesnės.
Dovydas akmeniu numušė Galijotą ir jį pribaigė
Iš Pirmosios Samuelio knygos, 17.48─17.51 (vertė prel. prof. Antanas Rubšys):
17.48 Filistinui vėl pradėjus eiti prie Dovydo, Dovydas skubiai pabėgėjo gretų link filistino pasitikti.
17.49 Įkišęs ranką į savo maišelį, Dovydas išsiėmė vieną akmenį, sviedė jį svaidykle ir pataikė filistinui į kaktą. Akmuo įsmigo jam į kaktą, ir jis pargriuvo veidu žemėn.
17.50 Taip Dovydas nugalėjo filistiną su svaidykle ir akmeniu, ─ parbloškė jį ir užmušė. Rankoje kalavijo Dovydas neturėjo.
17.51 Tada Dovydas pribėgo, atsistojo šalia jo ir, ištraukęs iš makšties jo kalaviją, jį užmušė. Juo nukirto jam galvą.
Filistinai, pamatę, kad jų kovotojas negyvas, ėmė bėgti.
Dovydo kova su Galijotu kino filmuose
Iš 2013 m. JAV televizinio mini serialo „The Bible“, rodyto per History Channel, 4-os serijos.
Iš Italijos 1960 m. filmo „Davide e Golia“.
Iš 1984─1985 m. JAV filmo „King David“.
Iš NBC TV 4 dalių serialo „Greatest Heroes of the Bible“, rodyto 1978─1979 m. Viena dalis buvo skirta Dovydo ir Galijoto kovai: „David and Goliath“.
Iš 2016 m. JAV filmo „David and Goliath“, įgarsinto prancūziškai.
Dvimetrinis „vilenskas“ suvaidino Galijotą
1951 m. holivudiniame kino filme „David and Bathsheba“ Galijotą vaidino prie Vilniaus gimęs stipruolis, pavarde Talun, į Ameriką atvykęs dar prieš Antrąjį pasaulinį karą išbandyti jėgas imtynių (angl. wrestling) turnyruose. Internete galima užtikti informacijos, kad jis buvo lenkas.
O gal jis buvo lietuvis?
Lietuvių laikraštis „Dirva“ 1938 m. rugpjūčio 12 d. numeryje apie už penkių dienų numatytąjį turnyrą Klyvlende rašė: „Svarbiausia imtikų pora tame programe bus Vladas Talun'as, iš Vilniaus, kurį Lenkai vadina Lenku, bet gal but bus Lietuvis, nes pavardė visai Lietuviška. Jis suporuotas su išgarsėjusiu Indijonu Chief Chewacki, sveriančiu 245 svarų“.
Plikis Talunas ne tik smūgiavo rankomis, bet ir spardė kojomis
Tą „indijoną Chewackį“ Klyvlende Talunas (Talun) tada patvarkė po 15 min. kovos. Bent jau tokią informaciją pateikia Wrestlingdata.com. Talunas buvo pranašesnis prieš varžovus savo ūgiu ir smūgiu, ką liudija 1938 m. jo kovos su Danno O'Mahoney vaizdo įrašas, labiau primenantis kovą be taisyklių.
„Milžinas“ Talunas ūgiu neprilygo nei Saboniams, nei Lavrinovičiams
„Talunas, nesenai dar pribuvęs į Ameriką, yra 27 metų amžiaus milžinas, sveria 285 svarus ir yra 6 pėdų 7 colių aukščio“ ─ rašė minėta „Dirva“ tame pačiame straipsnyje. Angliškoje Vikipedijoje, straipsnyje David and Bathsheba (film), yra parašytas truputį didesnis jo ūgis: „Goliath of Gath was portrayed by 203 cm-tall (6'8") Lithuanianwrestler Walter Talun“. Vadinasi, Vikipedija nurodo jį buvus lietuviu, bet kaip ten bebūtų, dabartinių lietuvių krepšininkų Sabonių ūgio (nei Arvydo, nei Domanto) jis nesiekė. Nesiekė ir Lietuvos lenkų krepšininkų brolių dvynių Lavrinovičių (Kšyštofo ir Darjušo) ūgio.
Gimė kaime prie Vilniaus
V. Talunas gimė Pašiliuose prie Vilniaus 1909 m., bet tada nebuvo nei Lenkijos nei Lietuvos valstybės, o Vilnius buvo Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašto Vilniaus gubernijos centras. Po Pirmojo pasaulinio karo Vilnius tapo atsikūrusios Lenkijos ir Sovietų Rusijos teritorinio konflikto objektu, tačiau kilo ir Lenkijos konfliktas su atsikūrusia Lietuva. Be to, reiškėsi ir lokaliai apibrėžti regioniniai tapatumai, lenkiškai įvardijami kaip tutejszy, wilniuk, wilnianinir kt. Lenkų vartojami terminai Wileńszczyzna ir Ziemia Wileńska apėmė plačiai suprantamą kraštą su centru Vilniuje. Akivaizdu, kad pakliuvus į tolimąjį užsienį iš kaimų aplink Vilnių, patogiausia šį miestą ir buvo nurodyti kaip gimimo vietą.
Amerikoje galiausiai virto Walteriu
Atvykęs užkariauti Amerikos 1938 m. Talunas ten ir liko iki gyvenimo pabaigos, palikęs žmoną su vaiku, persikėlusius gyventi į Krokuvą. Su žmona kurį laiką dar susirašinėjo. Vėliau Amerikoje jis vedė kitą moterį, lenkų kilmės amerikietę. Matomai Talun buvo sulenkėjęs lietuvis (Toliūnas?; Taliūnas?), o valstijose jis suamerikonėjo. Sporto turnyruose ar Holivude jis pasirodydavo vardu Iron Talun [Geležinis Talunas], kurį amerikonams juk lengviau ištarti nei Vladas ar Władysław. Filmuojantis Holivude jam buvo suteiktas labiau amerikiečiams įprastas vardas Walter. The Internet Movie Database (IMDb) jis įrašytas būtent kaip Walter Talun.
Suvaidinęs 20th Century-Fox filme Galijotą po to V. Talunas keliavo po Ameriką ir Europą jį reklamuodamas. Yra išlikęs britų filmuotas šmaikštus reportažas apie jo „promoušeną“ Londone.
Holivudo filme Walter Talun pasirodė apsaugotomis blauzdomis
Prie Vilniaus gimęs kaimo stipruolis Talunas, suvaidinęs Galijotą, 1951 m. holivudinio filmo „David and Batsheba“ anonse (angl. Official Trailer) parodytas jau pirmuose kadruose su prišniūruotomis blauzdų apsaugomis.
Nelengvas policininkių darbas
Kojų apsaugos iki šiol yra naudojamos daugelyje darbinių sričių, įskaitant policiją. 2020 m. vasario pabaigoje viena šveicarų policininkė Bazelio miesto kantone visuomenės švietimo tikslais išsirengė prieš kamerą ir parodė ne tik tatuiruotes ant savo kūno, bet ir kokio sunkumo turi nešioti ekipuotę, užtikrinant tvarką esant neramumų pavojui. Tas video įrašas įkeltas į kantono policijos Facebook paskyrą jau pirmosiomis dienomis susilaukė nemažai dėmesio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Kas įeina į šveicarės policininkės ekipuotę?
Tik apranga (be specialių priedų) ekipuote nevadintina. Taip nurodo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kitaip sakant, ekipuotė reiškia aprangą su specialiais priedais. Šveicarų policininkės ekipuotė totaliai sveria 26,3 kg.
Kojų apsaugos (vok. Beinschutz) nuo batų iki „virš kelių“, pasirodo, yra 1,1 kg, ginklų diržas (vok. Waffengurt) ─ 3,2 kg. O sunkiausia tai apsauginė liemenė (vok. Schutzweste) ─ 10,2 kg. Galvai apsaugoti skirtas šalmas su apsauginiu permatomu skydeliu ─ 2 kg.
Į ekipuotę įeina dar ir daugiau komponentų, tarp jų ─ apsauginė kaukė (vok. Schutzmaske), besilaikanti pritvirtinus ją šlaunies aukštyje specialiame užsegamame krepšelyje, kurio bendras svoris 1,9 kg. Reikalui esant apsauginė kaukė su respiratoriumi gali būti greitai išsitraukiama ir užsidedama ant veido, taip apsisaugant kvėpavimo takus nuo ašarinių dujų ar kitų negerų dalykų, sklandančių ore.
Kario ekipuotės Dovydas atsisakė
Prieš 3 tūkstančius metų kario ekipuotė, žinoma, buvo kitokia, tačiau ar ji pilname komplekte buvo lengvesnė, tai čia dar klausimas. Biblijinis Dovydas prieš susirėmimą su Galijotu atsisakė tuometinės kario sunkios ekipuotės, nes nepratusiam piemeniui sunku net buvo paeiti.
Iš Pirmosios Samuelio knygos, 17.38-17.40
17.38 Saulius aprengė Dovydą savo drabužiais, uždėjo jam ant galvos varinį šalmą ir apvilko jį krūtinės šarvu.
17.39 Dovydas virš drabužių prisijuosė jo kalaviją. Jis bandė paeiti, bet veltui, nes prie jų nebuvo įpratęs. Dovydas tarė Sauliui: „Negaliu su jais paeiti, nes nesu įpratęs“. Jis tad juos nusivilko.
17.40 Tada jis pasiėmė savo lazdą, pasirinko iš upės vagos penkis gludžius akmenukus, įsidėjo juos į savo piemens maišelio kišenę ir, laikydamas rankoje svaidyklę, ėjo filistino link.
Antbačiai ir batai virš kelių ─ ne tik gynybai ir sportui
Antbačiai blauzdų apsaugai yra naudojami ir kai kuriose sporto šakose (pvz. ledo ritulio), bet moterys juos naudoja nebūtinai sportiniais ir kojų apsaugos tikslais. Aptempiantys antbačiai iš latekso, odos, lykros ar kitų medžiagų būna užsidedami kaip aprangos dizaino elementas, vizualiai pailginantis kojas ir pritraukiantis aplinkinių dėmesį. Tas galioja ir ilgaauliams batams virš kelių, kuriuos mėgsta užsidėti įvairios „artistės“ ne dėl to, kad jų kojoms šalta, o savo sceniniam įvaizdžiui pagerinti. Tai čia toks jau jų darbas...
Vokiečių šlagerių karalienių „fintai“
Vokietijoje populiariausia šlagerių atlikėja praeitą dešimtmetį ko gero yra tapusi Helena Fišer (Helene Fischer), gimusi Krasnojarske (Rusijoje). Ji scenoje yra pasirodžiusi su batais virš kelių, kvadratiniais pečiais, o dainos pabaigoje virtualiai virsta lengva plunksnele.
Andrea Berg yra taip pat viena populiariausių pastarųjų dviejų dešimtmečių vokiečių šlagerių atlikėja. Ji vadinta „šlagerių ikona“, „šlagerių karaliene“. 2004 m. koncerte Oberhauzene ji pasirodė užsikabinusi ant kaklo didelį auksinį kryžių, juoda „tipo suknele su petnešomis“ ir juodais batais virš kelių. Auksas su juodu labai dera moteriškėms, tik va, bėda, Andrea pamiršo juodą kojinę užsitraukti ant dešinės kojos ir išėjo į sceną tik su viena ilga ant kairės ...
Taylor Swift „magiški kojų kūriniai“
Kuriant „Picture to Burn“ muzikinį video tuomet dar pop kantri stiliaus daininkei Teilor Svift (Taylor Swift) reikėjo ilgaaulių batų, bet, pasirodo, tai tapo problema, nes ji laiba (1,77 ar 1,78 m aukščio, ─ tiksliai nematavau), o jos ūgiui tokios avalynės, kad būtų virš kelių, operatyviai nerasta. Išeitį rado jos stilistė Sandi Spika, prie aukštakulnių ant platformos pridėjusi juodus blizgančius à la aulus, kažkokias „obtiažkes“ (tampres), žr. Swift Fact # 23.
Video klipe stambesniu planu šiuos aptempiančius „magical leg creations“ matome epizodiškai tarp 1:18 ir 2:20, kai ji filmuota sėdinti ant sofos, po to dar parodant tai derinant su jos normalaus tempo bei sulėtintais vaizdais scenoje.
Alcazar „antbačiai“ ─ tamprios blauzdinės
Naujojo disko (angl. Nu-disco) stiliaus švedų muzikos grupės Alcazar vokalistės koncertuose naudojo įdomesnes „batų“ spalvas, kartais net skirtingų spalvų poras. Vis dėlto, jei įdėmiau pažvelgtume į Alcazar vokalisčių kojas, kai jos rodomos iš arčiau, matosi, kad jų ilgaauliai batai atskirais atvejais, iš tikrųjų, tokie nėra. Jos ant aukštakulnių batelių užsidėdavo aptempiančius „getrus“. O jei vartotume Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamus žodžius, tai: 1. blauzdinės; 2. antbačiai; 3. tamprės.
Ypač tai gerai pasimato žiūrint koncertinės dainos „Blame It On The Disco“ vaizdo įrašo paskutinius kadrus. Juose aiškiai matosi žalsvai blizgančios vokalistės antbačių šiek tiek išplatėjanti apatinė dalis, nusileidžianti ant batelių. Šviesiai rožinė blizganti vokalistė taip atsiskleidžia 1:43─1:47 ir kai kuriais kitais momentais. Abi, kai lipa laiptais ─ 1:06─1:10.
Vadinasi, ne tik Teilor Svift naudojo „magiškus kojų kūrinius“, bet ir kitos gudrutės dainininkės.
Disko klasika naujai
Kaip ir kitos Nu-disco stiliaus grupės Alcazar orientavosi į 1970-ųjų pabaigos ─ 1980-ųjų pradžios disko muziką, 1980-ųjų vidurio Italo disco, 1990-ųjų Eurodance, įjungiant kitų muzikinių stilių elementus, kaip disco house ir kt., pasinaudojant XXI a. techninėmis galimybėmis kuriant audio efektus, naujas aranžuotes ir t. t.
2009 m. „alkazarai“ gana naujoviškai atliko amerikiečių disko studijinės formacijos Lipps Inc. vieno hito stebuklą „Funkytown“, kuris 1980 metais net 4 savaites išsilaikė Nr. 1 pozicijoje svarbiausiame JAV singlų šimtuke Billboard Hot 100. Švedų trio brunetė, kurios vardas Lina, per pasirodymą su šia daina Vokietijoje mūvėjo kažkokį tai batų ir blauzdenų hibridą, bet visa tai, žinoma, tik šou aprangos elementas.
„Skink dieną“ ─ Horacijus, „Skink Disko“ ─ Alcazar
2018-aisiais, t. y. tais metais, kai grupė galutinai išsiskirstė, pasirodė knyga apie grupės istoriją, pavadinta „Alcazar: Carpe Disco“. Čia apeliuojama į lotynišką sentenciją carpe diem, žinomą iš senovės romėnų poeto Horacijaus (Horatius) eilių. Išvertus iš lotynų kalbos pažodžiui carpe diem reiškia „skink dieną“, o švediškas šios sentencijos „remeikas“ (perdirbinys) carpe disco ─ tai „skink disko“.
„Diskoteka yra ventilis“
Taip yra išsireiškusi grupės dalyvė nuo 2008 m. Lina Hedlund, duodama interviu švedų dienraščiui „Aftonbladet“. Ji sakė, kad yra lengva atmesti diskoteką, kaip ką nors nereikšmingą, kažką linksmo, įvyniotą į blizgias ir spalvotas palaidines, žibančias stroboskopo šviesoje. Bet iš „alkazarų“ perspektyvos visa tai buvo daug daugiau. Diskoteka yra prieglobstis, kuriame galima juoktis ir šokti bei palikti viską, kas tamsu. Ir šiandien to tikrai reikia, sakė Lina Hedlund 2016 metais.
Nu-disco arba arba kaip susilydo muzika
Nu anglų kalboje pridedamas prieš muzikos žanrinį pavadinimą tarp muzikologų reiškia naujoviškumą, įtraukiant ir perdirbant sena, jungiant skirtingų žanrų ir subžanrų muzikos elementus. Nu jazz, pavyzdžiui, apibūdinamas kaip džiazo fuzijos žanras, tai muzika, sujungianti džiazo elementus su kitais stiliais: funk, soul, įvairius elektroninės muzikos stilius ir improvizaciją. O Nu metal grupės kartais į savo sudėtį įtraukia net diskžokėją (DJ), praturtinantį elektroniškai su savo visais efektais instrumentalą ar įterpiantį iš įrašų kitų atlikėjų gabalinį vokalą. Nu-disco savo ruožtu, tai naujasis disko. Nauji kūriniai dažnai „išlydomi“ iš seniau žinomų dainų pridedant „cinkelio“, o Alcazar čia nebuvo išimtis.
„Verksmas diskotekoje“
2000 m. debiutiniame švedų dainuojančios ir šokančios trijulės studijiniame albume buvo daina „Crying At The Discoteque“, kurios muzikiniame video atlikėjai, vaidinantys 70-ųjų disko grupę, pasirodo su futuristinio stiliaus kostiumais, apsauginiais akiniais ir šalmais, o šokantis „frontmenas“ (angl. frontman) centre demonstratyviai kraiposi į taktą su dekoratyvinėmis kojų apsaugomis.
Ši švedų trio daina apie plintančią disco bakteriją ir verksmą diskotekoje, tapusi pirmuoju grupės pasauliniu hitu, iš tikrųjų, buvo disko grupės Sheila and B. Devotion 1979 m. dainos „Spacer“ muzikinis perdirbinys su naujais žodžiais.
Sheila and B. Devotion
„Spacer“ atlikėjai scenoje pasirodė apsirėdę sidabro spalvos dekoratyviniais kombinezonais ir su lazdomis. Sheila and B. Devotion ─ tai 1977─1980 m. veikusi disko grupė, kurią sudarė baltaodė prancūzė solistė ir trys amerikiečiai juodaodžiai šokėjai, kartu tapę ir back vokalais. Po to prancūzė, sceniniu vardu Sheila, grįžo prie solinės karjeros, bet kartais uždainuodavo ir iš ankstesnio repertuaro.
Disko stiliaus dainos anglų kalba padėjo jai išgarsėti už Prancūzijos ribų. Jau pirmasis kūrinys, kurį 1977 m. Sheila atliko angliškai disco funk stiliumi, dainuodama su šokančiais amerikiečių back vokalistais, pakliuvo į hitų sąrašus ne tik Prancūzijoje, bet ir kai kuriose Europos šalyse. Tai buvo „Love Me Baby“.
Ką reiškė nukaręs raištis ant jos kojos?
Dainuodama scenoje „Love Me Baby“ Sheila šoko su ilgais auliniais batais iki kelių, o ant dešinės kojos virš kelio pasirišo nukarusį šilkinį raištį, panašios rožinės spalvos kaip ir ant kaklo. Čia, matomai, buvo kita prasmė nei nuotakos keliaraiščio, apie kurį rašoma straipsnyje: Viskas, ką turite žinoti apie nuotakos keliaraištį! Muzikos scenoje šiuo atveju kaip ir kitais, visokios dekoracijos ant kojų atlieka panašų vaidmenį kaip raudonas skuduras toreadoro rankose prieš bulių koridos spektakliuose. Bet scenos „artisčių“ tikslas ─ ne nudurti prieš tai išerzintą jautį, o magnetizuoti žiūrovų duriančius žvilgsnius, sukėliant jiems tam tikrų emocijų.
Toreadoro muzikinis leitmotyvas operos scenoje
Toreadoras Eskamiljo (Escamillo) prancūzų kompozitoriaus Žoržo Bizė (George Bizet) operoje „Carmen“ (jos veiksmas vyksta Ispanijoje) atlieka ariją, populiariai vadinamą „Toreadoro daina“. Ten yra žodžiai apie aistringai žiūrinčias juodas akis, nukreiptas į koridoje prieš bulių kovojantį vyrą, kuriam žadama meilė. Bet aistros gali pasibaigti tragiškai kaip operos pabaigoje su nudurta Karmen. Žr. finalinę sceną su mecosopranu Nadia Krasteva (Carmen) ir tenoru Massimo Giordano (Don José) Vienos valstybinėje operoje. Operos pastatymo pabaigoje Karmen meta nuo piršto nusimautą žiedą, bet Don Chosė turi durklą ir įvyksta baisus dalykas. Uždanga nusileidžia.
Iš naujojo „Carmen“ pastatymo Velso nacionalinėje operoje (Jungtinė Karalystė).
Šiam kartui tiek.