Ragina atsisakyti rusų primestų titulų: Mindaugas nebuvo vienintelis Lietuvos karalius

Grupė Lietuvos intelektualų (istorikų, menininkų ir kt.) neseniai atviru laišku kreipėsi į šalies prezidentą, premjerę, Seimo pirmininkę, Vilniaus merą bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę. Garbingi žmonės ragina atstatyti istorinį teisingumą ir, artėjant 700 metų sukakčiai, kai išlikusiame Gedimino laiške pirmą sykį paminėtas Vilnius, ant sostinėje, Katedros aikštėje esančio Gedimino paminklo iškalti tikrąjį valdovo titulą. Didžiuoju kunigaikščiu (velikij kniaz) jį, kaip ir kitus Lietuvos valdovus, vadino tik rusai ir dar keli slavai, o Vakarų Europos valdovai ir popiežiai Gediminą oficialiai vadindavo lietuvių ir rusų karaliumi.

Atvirame laiške rašoma: „Okupuotoje Lietuvoje Maskvos cenzūra draudė net prasižioti apie pagoniškus Lietuvos karalius. Šiandien turime XXI a. pradžioje išleistą unikalų leidinį „Chartularum Lithuanniae ...“ ( 2003), išsamiausią mokslinį Gedimino epochos istorinių dokumentų rinkinį, kurio parengėjas Lietuvoje apsigyvenęs anglų istorikas St. Rowell akademškai pateikė 83 dokumentų publikacijas lotynų, vokiečių, graikų, senrusių kalbomis su jų vertimais į lietuvių kalbą, nekaitaliojant šaltiniuose teikiamų titulų lietuviškuose vertimuose. Ką liudija autentiškų epochos dokumentų publikacijos? Atsakymas vienareikšmis: tarptautinėje Vakarų Europos dokumentikoje bei korespondencijoje Gediminas nuolat tituluojamas Lietuvos karaliumi...“.

Dvejojantiems dėl Gedimino karališkojo titulo laišką pasirašę šviesuoliai primena iškalbingą epizodą, susijusį su Gedimino laiškais Vakarų Europos krikščionims vienuoliams ir miestiečiams. Gedimino pasiuntinys pristatė tuos laiškus į Rygą, o rygiečiai ir arkivyskupo žmonės išplatino užsieniuose. Laišką popiežiui (1323 m. gegužės mėn.) į Avinjoną nuvežė Rygos vienuolis, o tris laiškus (1323 m. gegužės 26 d.) į Vokietijos miestą Liubeką pristatė Rygos tarybos nariai.