Ši N. Chruščiovo biografijos dėmė mus nukelia į 1962 metų vasarą Novočerkasko mieste. Šiame mieste neapsikentę darbininkai nešini Lenino portretais nusprendė iš Komunistų partijos pareikalauti maisto ir geresnių darbo sąlygų.
„Negalėjau patikėti, kad jie ims šaudyti. Tam nebuvo jokios priežasties. Žmonės buvo visiškai ramūs. Jie laukė, kada ateis vadovai ir pradės kalbėtis. Niekas nemėtė akmenų. Niekas nieko nedarė. Žmones jie galėjo išvaikyti naudodami gaisrininkų vandens žarnas“, – po daugybės metų atsiminė įvykių liudininkas Anatolijus Žmurinas.
Visgi įpykę darbininkai gavo kalėti kalėjime, mirties bausmę ar tiesiog čia ir dabar gatvėje kulką į kaktą. Darbininkų kūnai buvo pakasti skirtingose vietose, mat valdžia nenorėjo, jog žmonės rinktųsi prie nužudytųjų kapų ir paverstų juos kankiniais. Tad kas nutiko, kad darbininkai sukilo, o valdžia nusprendė žiauriai numalšinti protestą?