Šeimos tampa sistemos įkaitais
Priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas metu, pildydama prašymą, šeima pažymėjo 3 mokyklas. iš kurių viena priskirta berniuko gyvenamajai teritorijai. Pagal Vilniaus miesto tarybos patvirtintą Tvarkos aprašą, kiekviename prašyme turi būti įrašyta vaikui pagal deklaruotą gyvenamąjį adresą priskirta teritorinė ugdymo įstaiga. Taip savivaldybė užtikrina vietą vaikui teritorinėje mokykloje.
Raimondos vyriausiasis sūnus gavo teritorinę mokyklą, į kurią savo noru šeima būtų niekada nepretendavusi. „Tokios mokyklos nelinkėčiau net priešui! Ją savivaldybė pati prieš keletą metų norėjo uždaryti. Joje dėl nepakankamo vaikų skaičiaus jungiamos trečiokų ir ketvirtokų klasės, vaikams neužtikrinamas tęstinis kokybiškas ugdymas, o be viso to, mūsų netenkina mokyklos reputacija. Visai šalia mokyklos yra įsikūrusi socialinė įstaiga, prie kurios renkasi atitinkama publika. Nemanau, kad mokykloje ir aplink ją būtų užtikrinama saugi aplinka mano vaikams“, – sakė būsimo pirmoko mama.
Savivaldybės sistemoje minėta mokykla buvo patvirtinta automatiškai, be šeimos sutikimo, be galimybės keisti prašymus, pretenduoti į kitas Vilniaus mokyklas kitų priėmimo etapų metu. Šeima gavo būtent tą mokyklą, kurią buvo priversta įtraukti į prašymų sąrašą.
Pasirašiusi sutartį su priskirta mokykla, šeima „pasirašytų“ ir nuosprendį, kad tą mokyklą ateityje turės lankyti ir kiti du šeimoje augantys vaikai, nes broliai ir sesės į tą pačią mokyklą priimami prioritetine tvarka. Siekdama to išvengti, šeima jau dabar renka informaciją apie privačias sostinės mokyklas, o jose vieno vaiko ugdymas per mėnesį kainuoja 700 eurų ir daugiau. Tris mažamečius vaikus auginančiai šeimai tai yra didelė suma, tačiau jie yra sisteminės situacijos įkaitai: „Dabar lyg senų senovėje esame verčiami rinktis, kurį vieną šeimos vaiką išleisime mokytis, nes visiems trims ugdymo privačiose mokyklose užtikrinti negalime, o sistemos parinkta ir prieš mūsų valią priskirta mokykla mūsų šeimai nepriimtinas sprendimas. Žinodami tą mokyklą, tiesiog negalime ten leisti savo vaikų.“
Beje, neseniai mama kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kurioje sužinojo, kad dar galimas ir trečias būdas išvengti mokslų teritorinėje mokykloje. Šeimai reikėtų laukti rugpjūčio pabaigos, kuomet pasibaigs visi priėmimo etapai, ir bus skelbiamos likusios laisvos vietos Vilniaus mokyklose. Į jas būtų galima pretenduoti tariantis tiesiogiai su pasirinkta laisvų vietų turinčia mokykla, tačiau savivaldybės atstovė, komentuodama minėtą šeimos situaciją, tokio būdo nepaminėjo.
Vieno mygtuko paspaudimas apverčia likimą
Ši situacija yra ne vienintelė priėmimo į mokyklas sūkuryje. Su panašiomis situacijomis susiduria ne tik būsimų pirmokų, bet ir būsimų gimnazistų tėvai, kuriems sistema taip pat patvirtina kvietimus į paskirtas mokyklas, jei to iki nurodytos datos nepadaro patys tėvai. Vilnietė Aistė Vyšniauskaitė teritorinę gautą mokyklą patvirtino pati, bet tą darydama nė nepagalvojo, kad vieno mygtuko paspaudimas gali apversti vaiko likimą aukštyn kojomis.
Moters dukra pretendavo į 3 mokyklas, iš kurių dvi buvo konkursinės. Mergaitė, norėdama įstoti į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, turėjo parašyti projektą, kuriam skyrė daug laiko ir pastangų, tačiau pirmojo priėmimo etapo metu savivaldybė jai paskyrė teritorinę mokyklą. Mergaitės mama, jau turėdama patirties, kai jaunesnysis sūnus teritorinės mokyklos negavo, suskubo reaguoti į savivaldybės pranešimą gautą mokyklą patvirtinti per 3 dienas. Ji patvirtino gautą mokyklą tikėdamasi, kad jei kituose turuose paaiškės, jog mergaitė gauna konkursinę mokyklą – ją ir lankys.
Mergaitė antrame priėmimo etape norimą konkursinę mokyklą gavo, tačiau galimybės jos lankyti nėra. Teritorinės mokyklos patvirtinimas uždarė kelius į visas kitas mokyklas.
Pasigenda aiškios informacijos apie priėmimo tvarką
A. Vyšniauskaitė visoje priėmimo į mokyklas sistemoje pasigenda aiškaus ir tėvams suprantamo informacijos pateikimo, todėl padaromos tokios klaidos, kurios lemia vaikų ateitį ir perspektyvas. „Visa vaikų priėmimo į mokyklas sistema labai paini ir neaiški. Niekur neradau aiškios informacijos, kad, patvirtinusi teritorinę mokyklą, uždarysiu vaikui visus kelius į norimas mokyklas. Galbūt kažkur ir yra tokia informacija, bet tikrai ne ten, kur tėvai galėtų lengvai ją surasti, perskaityti ir suprasti, kaip elgtis“, – sakė A. Vyšniauskaitė.
Šioje situacijoje dar buvo galimybė viską ištaisyti, nes mama suskubo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Gavusi atsakingų asmenų elektroninio pašto adresą, savo problemą išdėstė raštu, bet, kol per keletą dienų gavo atsakymą, gauta Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija laisvų vietų nebeturėjo. Mamai apmaudu, kad buvo įdėta tiek pastangų pretenduojant į norimas mokyklas, o dėl sistemos spragų, lėto reagavimo, teks pasirašyti sutartį su teritorine mokykla.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Alinos Kovalevskajos teigimu, Švietimo įstatymo nuostata įpareigoja savivaldą užtikrinti Vilniaus miesto gyventojų vaikams mokymosi vietą. Šiuo atveju vaikas gavo ugdymo įstaigą, kuri priskirta gyvenamajai teritorijai. „Jeigu tėvai gavo kvietimą (kvietimus) iš prašyme nurodytų ugdymo įstaigų ir nei vieno nepatvirtino, tai sistema automatiškai jį patvirtina numatytomis datomis, o kituose priėmimo etapuose gali dalyvauti tik mokiniai, negavę nei vieno kvietimo, arba vaikai, kuriems prašymas nebuvo pateiktas prieš tai“, – sakė A. Kovalevskaja.
Teritorinė mokykla – nebūtinai bus artimiausia mokykla
Po jau įvykusių priėmimo į Vilniaus mokyklas etapų, tėvai aktyviai reiškia nepasitenkinimą ne tik dėl mokyklų, bet ir dėl jų lokacijų. Vieniems Vilniaus mikrorajonams priskirta tik viena teritorinė mokykla, kitiems – 2 ir daugiau, todėl ir galimybės patekti į norimas mokyklas nėra lygiavertės. Pirmokų tėvai piktinasi, kad vaikams pagal teritoriją nėra priskiriamos artimiausios mokyklos, į kurias pirmokai galėtų keliauti savarankiškai. Tas mokyklas dažnai lanko vaikai iš gretimų mikrorajonų, kuriuose mokyklų apskritai nėra, o gyvenantiems šalia ugdymo įstaigų – vaikus tenka vežti į kitas mokyklas.
Sostinės savivaldybės atstovė atskleidė, kad mokykloms priskiriamos aptarnavimo teritorijos yra kiekvienais metais atnaujinamos pagal duomenis iš Vilniaus miesto gyventojų registro apie toje teritorijoje deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičių. Taip pat atsižvelgiama į tame mikrorajone esantį mokyklų tinklą, vertinamas kiekvienos mokyklos pastato projektinis pajėgumas.
„Jeigu deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius viršija mokyklos pastato projektinį pajėgumą, tos mokyklos aptarnavimo teritorija yra mažinama, o kitos mokyklos, jeigu yra galimybė, esančios tame pačiame mikrorajone (arba jeigu tokios galimybė nėra – gretimame mikrorajone) ir turinčioje laisvų vietų, – didinama“, – pasakojo A. Kovalevskaja.
Kai kuriose miesto dalyse mokyklų aptarnavimo teritorijos yra suformuojamos atsižvelgiant į bendrą miesto situaciją, o ne vadovaujantis mikrorajonus apibrėžiančiomis ribomis.