Daugelis negailestingai išrauna jos krūmus ir meta į šiukšlių dėžę, net neįtardami, kad naikina vertingą augalinę medžiagą, kuri padeda išgydyti daugelį ligų ir ištaisyti net išvaizdos trūkumus. Savo gydomoms savybėms ugniažolė dėkinga dideliam kiekiui nuodų, kurie joje yra, o jų yra daugiau nei dvidešimt. Jie žudo daug rūšių bakterijų, tačiau gali būti pavojingi ir žmonėms, todėl ją reikia vartoti labai atsargiai: lašelis ugniažolės naudojamas išorėje – yra vaistas, lašelis puodelyje – tampa nuodu.
Visų pirma, ugniažolė kovoja su problemine oda, su odos ligomis – niežais, egzemom, furunkulioze, įvairių tipų inkštirais ir grybeliais, taip pat karpomis, polipais. Odos dėmės suteptos ugniažolės sultimis arba vonios su jos nuoviru labai naudingos, beje tinka ir vaikams, kenčiantiems nuo alergijos ir diatezės. Ugniažolė yra puikus vaistas nuo herpeso. Pasireiškus pirmiesiems šios bėdos požymiams, kai lūpos pradeda niežėti, galite drąsiai jas sutepti ugniažolės sultimis.
Oficiali medicina šiam augalui priskiria irgi daug naudingų savybių, ugniažolė įeina į sudėtį daugelio preparatų, pagrindę irgi odai gydyti ir įvairioms kosmetinėms problemoms šalinti.
Jos mokslinis pavadinimas – Chelidonium – kilęs iš graikų kalbos žodžio „kregždė“. Pasakojama kad ugniažolė pradeda vegetaciją, kai pasirodo kregždės, ir miršta po jų išvykimo, taip pat tikima kad, kregždės gydo savo jauniklių akis ugniažolės sultimis.
Rusiškas pavadinimas šios žolės yra – Chistotel – ką reiškia „švarus kūnas“.
Išties, gražus augalas tiesiog prisisotinęs saulės energijos.
Nuo seno žinomos magiškos ugniažolės savybės, manoma, kad ji turi ir stebuklingų savybių gali apvalyti ne tik kūną bet ir sielą – ji sugeba išvalyti net mūsų aurą bei paveikti žmogaus nuotaiką. Sakoma, kad tie, kurie nešioja ugniažolės šakelę, šviežią ar džiovintą, tampa draugiškesni ir tolerantiškesni aplinkiniams – nustoja ginčytis su aplinkiniais. Saugo ugniažolė ir tuos, kurie susiduria su teisminiais ginčais.