Vyrai.eu įkūrėjas, knygos „Vyrai“ autorius jau 3 metus organizuoja vyrų, berniukų, vadovų stovyklas, verslo kompanijose veda mokymus. „Kai tai atradau, man nekilo klausimų. Supratau, kad tai mano kelias. Žinau, kodėl tai darau“, – apie savo veiklą kalba skvarbaus žvilgsnio ir vešlios barzdos savininkas, pridūręs, kad jam tai net labiau hobis, o ne darbas.
Asmeninėje „Facebook“ paskyroje D. Kantakevičius nepostringauja apie vyriškumą sėdėdamas šiltai prie židinio, o rėžia kalbą bėgdamas apsinuoginęs arba įšokęs į ledinį vandens telkinį. Pavyzdys sukrečiantis ir užkrečiantis, nes suvoki, kad lauke nulinė temperatūra, o vėjas toli gražu ne glosto.
„Žinote, aš toks pats, kaip kiti vyrai, man irgi reikia susitvarkyti su savo kūnu ir galva. Lygiai taip pat man reikia nugalėti save, susitarti, susikalbėti, susirinkti dėlionės detales, kad galėčiau normaliai gyventi. Mano ritualai padeda man susikurti gražią dieną“, – nuoširdžiai prisipažįsta jis.
– Kodėl kalbame apie vyrus ir kuo ši tema apskritai aktuali šiais laikais? – klausiu D. Kantakevičių.
– Paskutinį dvidešimtmetį, o gal net šimtmetį kažkas negerai su vyrais. Po antrojo pasaulinio karo tikrų vyrų ir taip neliko. Išžudyta geriausia genetika, išnaikinti elitiniai vyrai, mus realiai augino mamos, močiutės. Ačiū joms, jos tai darė kaip mokėjo ir tuo metu galėjo. Tarybiniais metais persekiojimai, vyrai bijo vienas kito. Tai išlikę iki šiol – atvyksta vyrai į stovyklas ir vengia vieni kitų. Jie pasimetę. Tarybiniais metais jie daug gėrė alkoholio, irdavo šeimos. Dabar niekas nepasikeitė – skyrybų skaičius milžiniškas, mamos ir močiutės augina berniukus. Niekas nepasikeitė per 100 metų.
Kyla klausimas, kas yra tas tikrasis vyras. Supratau, kad jei turi kiaušinius, tai dar nereiškia, kad esi vyras. Tai parodė dabartinė situacija. Vyrais ne gimstama, o tampama, kai prisiimama atsakomybė už save, šeimą, gyvenimą, vaikus, draugus. Pagal senąsias kultūras, pavyzdžiui Egipte, dievas yra Ra – Saulė, vyriška energija. Aplink Saulę sukasi planetos, moteriška energija. Tai vyras atsakingas už viską, kas aplink jį sukasi. Jis gali sudeginti visas planetas arba padaryti jas vaisingas, sukurti harmoniją.
– Jei gerai supratau, daug vyrų užaugę jaučiasi pasimetę, nelaimingi? Kodėl?
– Problema tame, kad nėra autoritetų, pavyzdžių. Berniukas identifikuoja save kaip vyrą ir ieško pavyzdžio, kas yra vyras namie. Jis mato, tėtis ir aš toks pats, jis negalvoja, kas gerai ar blogai, tiesiog kopijuoja, bet šeimoje visus sprendimus priima mama, šeimą išlaiko mama, tai kaip jam užaugti vyru be pavyzdžio. Tai ir yra didžiausias galvos skausmas, kaip padėti vyrams. Jie turi būti atsakingi. Jei turi vaiką, turi pagalvoti, kaip jį užauginti ir perduoti geriausias žinias. Dabar viską numeta mokyklai, tegu ji ir sprendžia. Važinėjau po mokyklas, ten 25-30 vaikų tenka vienai mokytojai. Kaip ji gali padėti berniukams tapti vyrais? Neįsivaizduoju. Trūksta vyriškų pavyzdžių. Galbūt kažkas pasikeistų, jei būtų fizikos, chemijos, sporto mokytojai, kurie taptų kertiniais pavyzdžiais, autoritetais.
– Organizuojate stovyklas vyrams, berniukams, vadovams. Koks jų tikslas ir kaip sekasi įgyvendinti ten iškeltas užduotis?
– Jau treti metai organizuoju tokias stovyklas. Berniukų stovyklose gerai sekasi, nes mamų atsiliepimai labai geri. Berniukus atveža vienišos mamos, joms sudėtinga. Jos skambina ir sako, nežinau, kaip perduoti pavyzdį, mes nesusišnekam, jie neklauso, autoritetai visai kiti. Vyriškoje aplinkoje jie pasikeistų. Vyrų stovyklose randame bendrą kalbą, nes didžioji dalis neturi tėvo arba tėvo pavyzdžio. Kalbame, kaip svarbu išlaikyti šaknis, ryšį su tėvu, nenutraukti jo. Vadovų stovykloje paliečiame vadovavimo sferą, kad atsakingas esi ne tik už save, bet ir savo komandą. Vienas sprendimas daro įtaką kitų žmonių gyvenimams. Kodėl svarbu komandoje pagarba ir atsidavimas. Puikiai žinome tokius lyderius kaip Karalius Arturas, Čingishanas. Paskui juos ėjo šimtai tūkstančių žmonių. Tai yra lyderis.
– Keli šimtai vyrų jau dalyvavo jūsų organizuojamose stovyklose. Ko vyrai atvažiuoja, kokios problemos juos kamuoja?
– Kiekvienas vyras kaip atskira knyga. Atvyksta dėl skyrybų, po skyrybų nežino, ką daryti, pasimetę. Net ir gerai stovintys ant kojų. Atvyksta po įmonių bankrotų. Atvyksta, kai palūžta gyvenime. Atvyksta įvairūs žmonės, nuo vadovų iki paprastų tarnautojų. Tie klausimai labai įvairūs. Santykiai su žmona, sūnumi, bendradarbiais, su savimi. Savęs neatradimas, savęs nekentimas. Tema neišsenkanti.
– Sakykite, ar yra kažkoks vienas raktas į visų problemų sprendimą?
– Sakau taip – pažinsi save, pažinsi pasaulį. Raktas yra tavyje. Daug skaitome knygų, domimės pasauliu, bet juokingiausia, kad žmogus nemato, kad didžiausias stebuklas yra priešais veidrodį. Reikia pažinti šią asmenybę ir pamatysi, kiek ji gali. Pats save stebiu, kaip keičiausi, kas penkeri, dešimt metų. Visos kelionės, pokyčiai mane paveikė, bet reikėjo daug pereiti savo baimių, ribų, įsitikinimų, perprogramuoti save, kad taptum kitoks. Reikia keisti save, o ne pasaulį. Tai vienintelis raktas.
– Stovyklose dalyvauja tik vyrai, kodėl ten negalima atvykti ir moterims?
– Įsivaizduokite, sėdi vyrai, bendrauja, o čia ateina blondinė. Viskas, stovykla pasibaigusi. Vyrai savo problemas pagal senąją lietuvių kultūrą spręsdavo vyriškame rate. Kaimuose susėsdavo į bendrą ratą prie laužo ir aptarinėdavo savo gyvenimo problemas, santykius su žmona, netektis, kovas, kaip apginti kaimą, teritoriją. Nesukūriau nieko naujo, tai senos kultūros paveldas, tik mes viską pamiršome, niekam to nereikia. Mus suskaldė, išmėtė po vieną, net nežinome, į ką kreiptis, mus siunčia pas psichologus, bet pamirštame, kad turime ratą. Ta vyriška energija išsprendžia daug klausimų. Būna vyrai stovyklose vaikšto, dingsta dviem ar trim valandoms, klausiame, kur buvo, o jie sako, turime tas pačias problemas, tai taip užsikalbėjome, kad net pasiklydome miške. Geras pokalbis, atvirumas duoda geriausius rezultatus.
– Moterys labai keičiasi. Per paskutinį šimtmetį jos labai evoliucionavo, pasikeitė. Jos prisiėmė atsakomybę už šeimą, už veiklą, verslą, pinigus ir dauguma moterų aplenkė vyrus. Jos daugiau skaito knygų, domisi seminarais. Kad ir kokią statistiką paimtume – visur dauguma moterų. Moterys taip greitai progresuoja, kad vyrai nesugeba jų pavyti.
Ir skyrybų skaičius toks dėl to, kad moterims nusibodo. Jos pasakoja tą pačią istoriją: turiu du vaikus ir dar trečią, kurį reikia prižiūrėti. Joms reikalingas vyras, vedlys, kuris vestų šeimą. Dabar vyras yra balastas, o ne laivas, o balastas visuomet išmetamas. Šiuolaikinėje šeimoje moterys stiprios. Vyrai sako, kad jos turi tapti silpnesnės, atsipalaiduoti. Ne, tai tu esi „lūzeris“, tai tu pavyk ją, o ne reikalauk, kad ji nusižemintų. Vyrams sakau, kad neieškotų problemų moteryje, pirmiausiai susitvarkyk su savimi.
– Kitaip tariant, tarp vyro ir moters atsirado didelė praraja?
– Anksčiau vyrai buvo stiprūs, pasitikintys, daug dirbdavo, veikdavo. Vyriška energija buvo aukštame lygmenyje, nes vyrai dirbo su vyrais ir turėjo galingą energiją. Dabar vyrai persimaišę darbuose su moterimis, jie pasimetę, pamato moterį ir pamiršta savo vyrišką energiją, bėga kaip šuniukai, praradę save. Anksčiau vyrai nebėgiojo paskui moteris. Kalbamės su vyrais, jie sako, kad po stovyklos nurimsta ir atsipalaiduoja. Jei pasitiki savimi, moteris pas tave ateina, jei nepasitiki, tai bėgioji paskui moterį, kad tik ji nepaliktų tavęs. Tai ne vedlys.
– Vyrų situacija pasaulyje ir Lietuvoje. Kur atsiliekame, o galbūt lenkiame?
– Europoje visi turime tą pačią problemą. Mažiau tai liečia musulmonų kraštus, ten vyriška energija stipresnė, vyras hierarchijos viršūnėje. Nesakau, kad tai gerai ar blogai, bet ten jaučiasi stipresnė pati vyriška energija. Kitur, Europoje ir pasaulyje, vyrai jau patys nežino, kas yra vyras.
– Tai kas yra tas vyras?
– Man vyras yra klasikinis – riteris. Atsakingas, kovojantis, ryžtingas, pasiekiantis tikslus. Jis nesėdi, nesvajoja, nežiūri į dangų, o eina ir padaro. Pasakė – padarė, pažadėjo – ir nuveikė. Tie vyrai, kurie daug kalba, mažai daro. Anksčiau vyrai mažai kalbėjo ir daug darydavo, priimdavo konkrečius sprendimus. Kai reikėjo užimti teritoriją, priimdavo sprendimus, turėjo planą ir vykdydavo. Ten nebuvo noriu ar nenoriu, galiu ar negaliu. Dabar vyrai daro taip – priėmė sprendimą, paskui sako, kad padarys kitą dieną arba su kažkuo nedirbs. Mėtosi. Vyriškumo trūksta. Ir atskirtis tarp vyrų ir moterų dėl to didėja. Nesantaika auga. Net susikūrė grupuotės – feministės moterys, nuskriaustieji vyrai, ir jie kovoja dėl lygių teisių. Mano galva, vyrams niekada nereikia kovoti su moterimi. Moteris niekada nebuvo priešas, čia ne moterys problema, o kad mes patys kiaušinių neturime.
– Visuomenėje yra toks vyro pavyzdys vadinamas „alfa patinas“. Kiek jis teisingas ar reikia jo siekti?
– Iškreiptas terminas. „Alfa patinas“ gražus apibūdinimas, bet jį suteršė, padarė tokį: „Tai toks vyras, kuris ateina į klubą, pakabina moterį, ja pasinaudoja ir ją meta lauk“. Net atsirado tinklalapiai, mokymai, kaip tapti tokiu. Ne, mieli vyrai, „alfa patinas“ yra vilkas, vilkų genties vadas, paskui kurį eina visi vilkai. Jis yra vedlys. Tą nuostabų terminą tiesiog iškreipė. Vyrų klubai taip pat dabar iškreipti. Anksčiau tai buvo riterių vieta, kur vyrai spręsdavo problemas, kaip apsaugoti valstybę, kaip apginti tvirtovę. Dabar tai – palėbavimų, „patūsinimų“, paleistuvystės vieta. Man norėtųsi, kad grįžtų tai, kas buvo.
Jei prisimintume religinį vedlį, toks buvo Mozė. Paskui jį ėjo visa tauta, paskui vyrą. Jei prisimintume dar didesnius vyrus, tai – Jėzus, Buda, Krišna, Alachas. Autoritetai. Jei dar giliau eitume į mitologiją, tai – Dzeusas, Perkūnas ir kiti. Galima vardinti ir vardinti. Tai klasikinės mūsų kultūros paveldas. Mano knygoje aiški žinutė – vyriška galia yra tavo protėvių šaknyse. Jei pamiršai savo šaknis, pamiršai save.
– Tai su tėvu, seneliu, protėviais ryšys gyvybiškai svarbus. Jei tas santykis pažeistas, turime jį gydyti, sutvarkyti?
– Daug tyrimų ta tema atlikta. Tai susiję ne tik su vyriška, bet ir moteriška linija. Pavyzdžiui, jei vyras su savo mama neturi gerų santykių, pykstasi, jam niekada nepavyks užmegzti gerų santykių su žmona. Kartojasi tie patys konfliktai. Jei neišmokai su mama turėti gerą santykį, kaip gali turėti jį su savo moterimi. Jei mamos negerbi, kaip gali gerbti kitą moterį?
– Kaip vyksta virsmas į vyrą? Kada svarbu daryti vyro iniciaciją, kaip svarbu apie tai kalbėti jau berniuko, paauglio amžiuje?
– Tapimas vyru prasideda nuo 6-7 metų. Iki tol jis labai prisirišęs prie mamos. Paskui nori atitrūkti, ieško sau pavyzdžio vyro. Tą labai gerai rodo tėvo ir sūnaus savaitgaliai mano stovyklose. Matosi, kur ryšys yra, kur tėvas yra autoritetas. Nereikia sūnaus nuolat mokinti, reikia būti pavyzdžiu – jei sportuoji, berniukas ir pats norės, kai pamatys, kad tėvas stiprus, pasitikintis savimi ir tikrai pagalvos, kaip jo tėvas tai pasiekė. Tėvams reikia prisiminti dar vieną dalyką – pastebėjau, kad 14-16 metų berniukai daro viską, kad aplenktų savo tėvą. Jei aplenkia fiziškai, žiniomis, tėvas kaip autoritetas krenta jų akyse. Tuomet sako: „Ai, tėvai jau seni, nieko nesupranta“.
Iniciacija prasideda nuo mažų dienų, o tikroji – 14-16 metų. Pas mus tai išnykę, bet Pietų Amerikoje, įvairiose senosiose kultūrose, musulmonų kultūroje tai vis dar vyksta. 14-16 metų amžiaus berniukas turi praeiti sunkius išbandymus, jei nori tapti vyru. Jie išeina su vyrų kompanija ir gauna svarbų, sudėtingą išbandymą. Pavyzdžiui, išgyventi džiunglėse parą. Jei jis išgyvena, žvėrys jo nesuėda, vadinasi, jį saugo. Taip ir evoliucija vyksta – stipriausieji išgyvena. Taip pat jie gali eiti į medžioklę, kur reikia nugalėti didelį gyvūną. Pagal sumedžiotą gyvūną duodavo net vardus. Tai graži iniciacija.
Berniukai, įveikę sudėtingas situacijas, išsiaugina pasitikėjimą savimi. Net mamos sako, kad viskas pasikeitė – sūnus pats sutvarko, suplauna indus, pakloja lovas, važiuoja, sportuoja, mokosi. Sako, pamiršau, kad juo reikia rūpintis kaip mažu vaiku. Čia ir prasideda vyrų gyvenimas, jis yra savarankiškas, jam nereikia nieko. Mamą reikia gerbti, mylėti, padėti, bet jis jau savarankiškas. Po iniciacijos taip ir turėtų būti.
– Kiek svarbu pripažinti, kad vyrai turi emocijas? Apie tai dažnai nutylima – vyras asocijuojasi su uola, apie kokius jausmus galime čia kalbėti, kokios ten ašaros, juk nevyriška...
– Vyras turi emocijas. Vyrams reikalingi iššūkiai, kad tas emocijas išleistų. Iššūkiai, sportas, ekstremalus sportas. Nesvarbu, kokia forma – rėkimo, garso, pykčio, agresijos, verkimo, juoko. Vyrai turi baimių. Daug vyrų atvažiuoja su užspaustomis emocijomis. Kodėl? Mamos ir tėčiai mokino mus nerėkti. Mažas berniukas, jei pastebėjote, paprastai rėkia, staugia, laksto ir taip išreiškia emocijas. Berniukui sako, kad jis turi būti tyliai, netriukšmauti. Jis paprastai būna tildomas. Kai žmogus reiškia emocijas, balsą, tai natūraliai išeina. Dabartiniai žmonės jų neišreiškia, kaupia, o paskui sprogsta. Tuomet ligos, psichologai ir visi kiti reikalai.
– Savo „Facebook“ paskyroje dedate motyvuojančias kalbas vyrams, dažniausiai bėgdamas arba įšokęs į ežerėlį, nesvarbu, kad dabar žiema, kur ir paglostote, ir paguodžiate, bet ir spiriate į užpakalį sakydamas „pakelk subinę ir daryk, lipk, įveik“. Kiek to reikia šiuolaikiniam vyrui?
– Gaunu daug žinučių, vyrai atvažiuoja į stovyklą, sako, buvo momentas, kai įsijungiu įrašą, o šitas barzdočius pusnuogis šoka į ežerą ir dar yra laimingas. Kaip jis laimingas, o aš ne? Žinote, aš toks pats, kaip kiti vyrai, man irgi reikia susitvarkyti su savo kūnu ir galva. Lygiai taip pat man reikia nugalėti save, susitarti, susikalbėti, susirinkti dėlionės detales, kad galėčiau normaliai gyventi. Mano ritualai padeda man susikurti gražią dieną. Jei iš karto bėgu į veiklą, mano diena būna labai sunki. Pavyzdys – samurajai. Jie ryte pasiruošia, susitvarko plaukus, sportuoja, treniruojasi, apsirengia gražiausius drabužius, nes žino, kad galbūt šiandien mirs. Jie kiekvieną dieną ruošiasi mirčiai. Tokia askezė vyrams – šiandien ruošiesi savo geriausiai dienai. O galbūt tai gali būti ir paskutinė diena. Vyrai dabar, jei paklaustumėte, bijo mirti, jie laukia kitos dienos, penktadienio, savaitgalio. Iš tikrųjų neturėtų rūpėti, kokia diena. Toks kelias.
Technikų yra labai daug, kiekvienas gali atrasti tai, kas jam patinka. Kadangi mūsų kūnai, fizinės galimybės, skiriasi, vienas gali įlipti į kalną, o kitas net trečdalio neįveiktų, bet esmė – padidinti sau apkrovas, sukurti didesnius iššūkius. Prisiminkite, ką darydavo jūsų senelis – paimdavo arklį, ardavo žemę, tvarkydavo, prižiūrėdavo gyvulius, pašerdavo, grįždavo vakare, dar pamylėdavo močiutę, padarydavo 12 vaikų ir juos visus užaugindavo. Ir tuomet jei tu turi problemų, tai tu jų neturi. Kai sako, kad sunku, tai dar nesunku (juokiasi).
– Kas jūsų galva gali pakeisti vyrų situaciją – kad ne tik jie patys galėtų savimi džiaugtis ir būti laimingi, bet ir visi aplink juos – tėvai, moterys, vaikai?
– Kad pradėtų domėtis savimi, skirti laiko sau. Dauguma kalba, kad neturi laiko sau, daug dirba ir yra nelaimingi. Reikia burtis į vyrų ratus, ieškoti bendraminčių. Ne ten, kur nueiti prisigerti, bet susitikti su vyrais ir praleisti prasmingai savaitgalį, pasikalbėti. Visada sakau, jei nežinai, kaip išspręsti savo problemas gyvenimo veikloje ar versle, susirask žmogų toje pačioje veikloje ar versle, kuris yra sėkmingas. Ir paklausk, kaip jam tai gavosi. Tai ir bus pirmas ratas. Tie vyrai, kurie tai daro – įgyvendina, o kurie kažko laukia, geresnio horoskopo, geresnės dienos, saulės, jų gyvenime niekas nesikeičia. Jie patys turi pakelti savo užpakalį. Ne žmona, ne draugė, ne vaikai, o pats. Tai – sunkiausia.
– Parašėte knygą „Vyrai“, kurią ruošiatės pristatyti Vilniaus knygų mugėje. Kaip kilo mintis imtis imtis rašymo?
– Paklausiau savęs: „Donatai, kai išeisi iš šio pasaulio, ką paliksi?“ Ir man atėjo mintis, kad geriausia dovana – knyga. Taip ji atsirado. Atsisėdau, pradėjau rašyti, negaliu paaiškinti, kas atsitiko, bet uždaviau klausimą, kas rašo knygą. Nes sėdėdavau po 6 – 8 val. ir klavišus spaudžiau, o tekstas ėjo tokiu greičiu, kad… Realiai aš spaudžiau tuos mygtukus, bet kas transliavo, tai jau kitas klausimas. Kaip gavosi, taip pateikiu. Tai suvokimas apie vyrus. Vieniems patiks, kitiems gal nuraus stogą, kitiems...
– Kokius pagrindinius akcentus sudėliojote knygoje? Ką ten ras skaitytojas? Kam ji skirta?
– Vyrų šaknys, vertybės, kas yra vyras, už ką atsakingas, kas yra vyriškas vyras, kaip auginti berniukus, kaip elgtis su moterimis. Visos sritys sudėtos, bet trumpai ir glaustai. Skirta, vyrams, bet aišku, skaitys ir moterys, nes joms labai įdomu sužinoti daugiau apie vyrus. Tai mano dovana visuomenei.
– Kokį patarimą duotumėte vyrams?
– Nuo šios dienos nustok meluoti sau ir kitiems. Jei nori gerų santykių, eik ir pasikalbėk atvirai su savo moterimi, jei nori sėkmingo verslo, susirask verslo partnerį, kuris yra toks atviras, kaip ir tu. Jei nori užauginti nuostabius vaikus, būk jiems pavyzdys ir vedlys.