Sakoma, kad baimės akys didelės. Dar teigiama, kad kare pradinė fazė, kurioje priešas siekia paveikti besiginančios pusės nuomonę ir svarbiausia, valią priešintis, yra bene svarbesnė už aktyvius kovinius veiksmus. Abiem atvejais, tinkamas žodis apibūdinti suirutę, pralaimėjimą, katastrofą ir žlugimą yra PANIKA.
Panikos metu nustoja galioti sveiko proto, sveikos rinkos dėsniai. Valstybės institucijų noras suvaldyti situaciją neduoda rezultatų arba tie rezultatai būna minimalūs. Pripažinkime, kartais atrodo, kad nacionalinis lietuvių sportas yra plakti save rykštėmis už tą įsikalbėtą nepilnavertiškumo kompleksą, kuris neva tai būdingas mūsų tautai ir tik jai.
Nejauku, nes tarsi atsistoji į „vieną eilę su tais kvailais panikuojančiais šalies gyventojais“.
Žinome, kad ryžių pardavimai viename iš lietuviškų prekybos centrų padidėjo bemaž 7 kartus, apie minėtus grikius tikriausiai galėtume kalbėti ir didesniais pardavimų apimties skaičiais. Straipsnio autorius jau kelias savaites negali nusipirkti antibakterinio muilo, kurį su šeima naudoja bemaž 5 metus – jo nėra ir neaišku kada bus. Na, kas per šalis, kas per „panikieriai“...ar tikrai?
Pažiūrėkime, o kaip elgiasi europiečiai ir kitų šalių gyventojai iš abiejų vandenyno pusių arba kitaip tariant – atskiruose žemynuose.
Australijos Premjeras Scottas Morrisonas buvo priverstas kreiptis į visuomenę po to, kai didžiausias šalyje mažmeninės prekybos tinklas Cols and Woolworths buvo praktiškai nusiaubtas pirkėjų. Nuo lentynų buvo šluojama beveik viskas kas per kelias dienas gali nesugesti po kaitria Australijos saule. Jeigu lietuviai pirkėjai orientavosi į kruopas, makaronus ir dezinfekcinį skystį, tai Australijos pirkėjai šalyje sukėlė nemenką tualetinio popieriaus krizę. Kai kuriose Aldi parduotuvėse, šiaurės vakarų Sidnėjaus apylinkėse vienam pirkėjui buvo parduodama tik po vieną rulonėlį tualetinio popieriaus. Tiesa, kaip ir galima buvo tikėtis kapitalizmas suveikė ir minėto produkto gamintojai operatyviai padidino savo gamybos apimtis. Kleenex gamintojas paskelbė, kad jų gamybos linijos persijungė į 24 valandų per parą gamybos režimą.
Tiesa, Australijos skelbimų portaluose jau buvo pasirodę siūlymai pirkti rulonėlį tualetinio popieriaus po 50 vietinių dolerių (beveik 30 eurų atitikmuo) ir daugiau.
Socialinės psichologijos, vartotojų elgesio ekspertai tai įvardina kaip FOMO sindromą (Fear Of Missing Out) ir panikos sudėtinę dalį – jeigu mano kaimynas perka, perka giminaitis ir draugas, pirksiu ir aš.
Panašūs tualetinio popieriaus panikos atvejai pastebėti ir pas Australijos kaimynes – Kiniją, Taivaną, Filipinus, Singapūrą.. Atskiri popieriaus lapeliai naudojami kaip savotiški keičiami filtrai veido kaukėms. Užfiksuota vagystė iš mažmeninės prekybos vietos, kuomet vagys pasikrovė keletą palečių tualetinio popieriaus ir dingo nežinoma kryptimi.
BBC Radio tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje, vienas iš trijų pirkėjų yra daugiau ar mažiau paveiktas minėtojo FOMO, paprasčiau – panikos.
Tiesa pirkėjų įpročiai lentynų tuštinime kiek skirtingi nuo Australijos. Maisto produktų sektoriuje didelę paklausą turi šokoladas ir jo gaminiai, įvairūs traškučiai bei konservuotos pupelės, kuskusas, buities prekių–plovikliai, indaplovių tabletės, kūdikių servetėlės.
Farmacijos sektorius išgyvena tikrą paracetamolio, ibuprofeno, imuniteto stiprinimo preparatų pardavimo bumą.
Britai tikrai myli savo gyvūnus – kačių ir šunų ėdalo pardavimai taip pat išaugo kartais.
Buvęs britų Tesco tinklo vadovas liūdnai juokavo, kad „situacijai su corona virusu šalyje prastėjant, o parduotuvėms nespėjant pildyti lentynų, galime pamatyti ir „maisto riaušių“ atvejų“.
„Boots“ ir „Lidl“ tinklai pradėjo riboti dezinfekcinio rankų plovimo skysčio pardavimus iki 2 vnt./žmogui. Šioje vietoje galime prisiminti nedidelį skandalą, kilusį kuomet vieno mūsų šalies prekybinio tinklo savininkas užsiminė apie galimą limituotą kai kurių produktų pardavimą klientams – „tik Lietuvoje taip gali būti!“.
Tuo tarpu konsultacinės kompanijos „The Retail Mind“ vadovas Ged Futter teigia, kad „Limitai, pirkėjų asortimento ir raciono ribojimas gali privesti tik dar prie didesnės panikos. Tai gali atsiliepti bankams, kuomet žmonės norės atsiimti savo pinigus“. Kuo gresia problemos bankuose su grynųjų trūkumu, sutarčių nutraukimu, manau aiškinti nereikia.
Kiti britai žengia dar toliau, stebima išaugusi portatyvinių tualetų, stovyklavimo ir turizmo reikmenų paklausa. Žmonės namuose įsirenginėja atskirus, izoliuotus kambarius karantinui, viršun šoktelėjo ir maisto šaldiklių pardavimai.
Kaip teigia Business insider tinklaraštis, tyrimų bendrovės Nielsen duomenimis medicininių kaukių pardavimai Jungtinėse Amerikos Valstijose sausio mėnesį išaugo 428 procentais, lyginant su analogišku 2019 metų mėnesiu. Pareigūnai užsimena, kad pardavimai bus ribojami, kalbama su kompanijomis gamintojomis ir importuotojais, nes minėto produkto gali pritrūkti medikams.
Kita JAV pirkėjų ypatybė – masinis sojų pieno ir medicininių termometrų pirkimas. Ženkliai išaugo vitaminų, moteriškų higienos reikmenų, užkandžių batonėlių apyvarta.
Kaip teigia Pasaulinės Sveikatos Organizacijos generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus: „Mūsų didžiausias priešas dabar yra ne koronavirusas, o baimė, gandai ir stigma“.
Nebijokite, nemanykite, kad lietuvaičiai, išskirtinai panikuojanti tauta. Matote, kad taip nėra.
Jeigu padės, pridedu lt72.lt tinklapyje pridedamą sąrašą maisto produktų, kurių atsargas verta turėti:
- Mėsos konservai
- Daržovių konservai (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas)
- Kiti konservuoti produktai (sutirštintas pienas, vaisiai)
- Birios kruopos
- Aliejus
- Cukrus
- Prieskoniai (žolelių mišiniai, ryškių skoninių savybių prieskoniai)
- Druska
- Medus
- Arbata
PASIRŪPINKITE VANDENS ATSARGOMIS (vienam asmeniui 72 valandoms – 12 litrų vandens). Laikykite vandenį, supilstytą į mažos talpos buteliukus – taip vanduo išliks švarus ilgiau.
Išlikime sveiki ir ramūs.