Finansinės sėkmės užkalbėtojai ieško nelaimingų, kvailokų žmonių, kurie dirba neįdomų, nemėgstamą, o dažnai net ir nekenčiamą darbą. Nes jie lengviausiai susivilioja naiviomis svajonėmis kaip dykumoje paklydęs nelaimėlis oazės miražu.
Kitokio darbo jie nežino ir nematę. Gal, jei pasistengtų ir labai gerai pagalvotų, rastų veiklą, kuri jiems patinka ir sekasi. Bet stengtis jie nemoka, o galvoti – nepratę, nes labiau mėgsta posakį „kiek moka, taip dirbu“. Apskritai, mąstymas yra vienas sudėtingiausių procesų žmogui, bet „ką čia prigalvosi“, kartoja it mantrą nelaimėliai savo nelaimingame gyvenime.
Todėl jie yra patraukliausi klientai prekiaujantiems stebuklingomis lieknėjimo piliulėmis, nuo kurių greičiau numirštama nei numetamas svoris; magiškais vitaminais, rožančiais ir dilgėlių nuoviru, saugančiu nuo blogos akies ir užkalbėjimų. Jie lengva ranka atiduoda pinigus už biolauko ir auros gerinimą, karmos valymą, ir balsuoja už tuos, kas žada pakelti minimalią algą.
Ir jei tokia didelė svajonė – nedirbti likusį gyvenimą, kodėl tuomet ne tik pasaulio turtingiausieji, o ir paprasti milijonieriai, dirba iki gilios senatvės? Nors galėtų gulėti išvertę savo turtingus pilvus geriausiose pasaulio kurortuose. Kodėl tokios legendos kaip Steve Jobs ar Gabrielle Coco Chanel dirbo iki pat mirties? Atsakymas toks paprastas, kad net šokiruoja – nes jie mylėjo savo darbą.
O jei ir išsipildytų svajonė daugiau niekada nedirbti, ką tuomet veiktum? Keliauti po pasaulį atsibosta per pirmuosius metus, tai ką veiktum toliau? O dykinėti iš kampo į kampą namuose irgi ne amžina palaima.
Aš, pavyzdžiui, atvirkščiai – noriu dirbti visą gyvenimą. Man atrodo, kad mano darbai yra geriausi ir įdomiausi pasaulyje. Žinoma, man. Nebūtinai jums. Bet kiekvienas gali rasti tai, kas patinka.
Yra toks kontrolinis klausimas, ką veiktum, jei nereikėtų daugiau rūpintis dėl pinigų? Aš atsakau, kad daryčiau tą patį, ką dirbu dabar. O ką veiktumėte jūs?