Prieš 60 metų kompiuteriai, kuriuose buvo kaupiama ir saugoma informacija, virto komunikaciniais įrenginiais. Atsivėrė naujų galimybių, bet kartu atsirado ir potencialių pavojų. Dar 1968 metais Pentagono gynybos mokslinių tyrimų specialistai padarė išvadą, kad šiuolaikinė technologija negali užtikrinti saugios sistemos atviroje prieigoje. 1972 metais buvo viešai pademonstruotas ARPANET – pirmasis kompiuterinis tinklas, naudojęs duomenų paketų maršrutizaciją (kitaip tariant, interneto tėvas), ir tada jo kūrėjai pareiškė, kad komunikacija per kompiuterius sukūrė unikalias šnipinėjimo ir sabotažo galimybes bei patraukė užsienio žvalgybų dėmesį, nes dėl augančios tinklaveikos tarp kompiuterių vienintelė ataka gali sugriauti visą tinklą. Valstybės paslaptys, saugiai užrakintos geležinėse spintose, buvo perkeltos į kodinius pavidalus ir prieinamos tiems, kurie turi tinkamus analizės ir kūrybiškumo gebėjimus.
Astravo AE gali išeiti iš rikiuotės ne dėl aplaidumo, o dėl programišių: štai kas yra „nulinė diena“
(1)
Nors kiek aprimo skandalas dėl pavogtos „CityBee“ bendrovės klientų asmeninės informacijos, tokio pobūdžio duomenų pasisavinimas ir rinkimas tebevyksta. Trumpai šmėkštelėjo ir išnyko žinia, kad asmeniniai duomenys buvo pasisavinti iš vieno lažybų portalo ir nelegaliai filmus platinančios bendrovės, tarp kurių klientų buvo ir buvęs ministras bei Seimo narys ir per Seimo portalus tokius filmus pumpavę darbuotojai. Gaila, bet žiniasklaida nepanoro toliau tęsti šios temos. O man įdomu, kada gi pasirodys informacija apie nutekintus įtakingų asmenų, kurie atsisiuntė medžiagą iš įvairiausių pornografinių ir pedofilų puslapių, duomenis? Nes, kaip rašoma Šventajame Rašte, „nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn“. Ypač visuotinio sekimo laikais.