Atgal į mokyklą: per pamokas bus geriau, po jų – šakės?

Net sulaikėme kvėpavimą, kai likus trim savaitėms iki mokslo metų pradžios elektroniniu paštu gavome sūnaus lankomos gimnazijos – tiksliau, mokyklų apygardos, kuriai ji priklauso, – siūlomą planą 2020–2021 m. Mokymosi galimybės, procesas ir pasiekimai mūsų šeimai – tradicinė vertybė, karta kartai įdiegtas rūpestis bei siekis, tad pandemijos pradžia, per karantiną vos ne vos įveikta švietimo krizė įsiminė itin niūriai. Peržvelgę planą, skaitėme vėl ir vėl. O tada pasveikinome vieni kitus ir nusiteikėme ramiai išlydėti vasarą. Nors tvarka keičiasi iš esmės, ji nepalyginama su desperatiškomis improvizacijomis pavasarį: keliais atžvilgiais ji atrodo net laukta, tarsi taip seniai turėjo būti. Tik neformaliajam ugdymui COVID-19 aplinkybės ir toliau – nebūtinai dėl aiškių priežasčių – lieka priešiškos, net grėsmingos.

Bendrojo ugdymo, ypač valstybinių mokyklų administracijos darbuotojai ir mokytojai su jokiu pozityvu nesutiktų. Pandemija išjudino ilgametę švietimo sistemos tvarką ir juos, kaip būtinuosius darbuotojus, stumtelėjo į priešakinę kovos su koronavirusu liniją, be to, grįžtant moksleiviams į klases, toliau stumia į vyresniųjų sveikatai grėsmingas sąlygas. Pavasarį per karantiną jie turėjo dirbti vienaip, dabar – vėl kitaip. Nėra nieko gero, kai auga vien krūvis ir rizika, o ne atlyginimas ir komfortas. Dažnas švietimo sistemos darbuotojas, juolab profsąjungos, primena ir įspėja: aš tam nepasirašiau, prašom nestumdyti. Šios įtampos nekompensuoja unikali proga problemas spręsti, kaip neatsargiai ragina Lietuvos švietimo valdininkai, kūrybiškai: kūryba švietime yra įprasta, bet dabar ją apsunkina improvizacijos ir eksperimentai.

Tačiau žvelgiant iš besimokančiojo ir jo aplinkos pozicijos, pandemijos keliamos pertvarkos visgi žada ir gerų permainų. Gal tuo įsitikinate savo aplinkoje arba tą įvertinsite, kai apžvelgsiu, kas siūloma tūlam gimnazijos vienuoliktokui Britų Kolumbijos (BK) sostinėje, Kanados vakariniame pakraštyje.

Aptariamas pavyzdys vertas dėmesio bent tuo, kad Kanada pastarąjį dešimtmetį iškopė į vadinamą pasaulio švietimo supervalstybių elitą: EBPO PISA skaitymo gebėjimų, matematinio bei gamtamokslinio raštingumo reitingų sąrašuose iškilo į pirmas gretas su ilgamečiais lyderiais – pavyzdžiui, Singapūru, Pietų Korėja ar Suomija, Švedija, Estija, – ir net pirmavo pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų skaičių, o Lietuvos švietimo lyginamosiose apžvalgose yra minima kaip orientyras, tarkime, tarp šalių, kuriose geriausi mokytojų atlyginimai. Pagal PISA rodiklius 2015 m. BK pirmavo tarp trylikos Kanados provincijų bei teritorijų ir, 2018 m. smuktelėjusi į ketvirtą vietą, siekia pozityvaus revanšo. Be to, beveik dvigubai gyventojų nei Lietuva turinčioje BK provincijoje epidemiologinė situacija kinta šiek tiek panašiai kaip Lietuvoje ir palyginti nėra grėsminga, vasarą buvo stabili, vėl suprastėjo rugpjūtį. Tiesa, COVID-19 įveikos strategija, apribojimai, prevencija labai skiriasi; nors BK draudimai nevaržo tūlo kasdienės rutinos ir nuo pat pavasario atrodė švelnesni nei Lietuvoje, vis dėlto, sykį įvesti, nebuvo atšaukti ir tebegalioja tokie esminiai pakeitimai bei kolektyviniai apribojimai kaip ekstremali padėtis, uždarytos valstybės sienos, keliautojams privalomas 14 dienų saviizoliacijos planas bei jo įgyvendinimas, gausesnių nei 50 asmenų susibūrimų draudimas ir kt.

Schema

Kanadoje nuo balandžio, po Velykų atostogų, prasidėjo nuotolinis mokymas, ir tik birželį kai kurie moksleiviai pasirinktinai grįžo į klases (mokslo metai čia tęsiasi iki birželio pabaigos). Taigi dabar daugelis į klases sugrįžta pirmą kartą po nebūtai ilgos pertraukos.

Keliami keturi bendri reikalavimai: laikytis fizinio atstumo (sykiu suprantant, kad jaunesni moksleiviai tą vargiai padaro ir dėl to turi mokytis kuo mažesnėse grupėse), higienos taisyklių (reguliariai plautis ar dezinfekuoti rankas ir vengti dalytis kanceliarinėmis priemonėmis ar užkandžiais), grupių arba kohortų suskirstymo (kohorta yra grupė asmenų, kurie mokykloje leidžia laiką kartu, tiesiogiai sąveikauja per ketvirtį ar semestrą) ir kasdienės savistabos, kilus įtarimų dėl sveikatos būklės atlikti testą internetu, atsiradus užkrato požymių neiti į mokyklą.

BK provincijoje pagrindinis ypatumas yra tas, kad, rugpjūtį padaugėjus užkrato židinių, vyresni moksleiviai įpareigoti dėvėti kaukes gausiau lankomose mokyklos zonose, pavyzdžiui, koridoriuose. Pastatuose moksleivių srautai perskirstomi taip, kad kai kuriose didesnėse mokyklose vienu metu esančių žmonių tankis sumažėtų net dvigubai. Pradinėje mokykloje išlaikoma 60, o vidurinėje – 120 moksleivių bei mokytojų kohorta. Mokyklos užtikrina iš užsienio atvykusių moksleivių izoliavimąsi dviem savaitėms.

Specialių sveikatos ar lavinimosi poreikių turintiems moksleiviams padeda „atvejų vadybininkai“, sudaromos atskiros programos. Taip pat užtikrinama kiekvieno moksleivio teisė pandemijos metu mokytis namie, pateikus, pavyzdžiui, grėsmę artimųjų sveikatai įrodančias pažymas ir su mokykla suderinus tvarką bei sąlygas. O bendra tvarka siekiama sudaryti galimybes visiems maksimaliai mokytis klasėse ir išnaudoti „gyvo“ dėstymo, mokymo įrangos, laboratorijų ar dirbtuvių privalumus.

Mokymosi tvarkaraštis.

Bendrajam ugdymui čia itin būdingas integruotas mokymas. Perėjus iš lietuviškos mokyklos į čionykštę, pirmiausia teko apsiprasti, kad visa privaloma programa ir pasirinkti dalykai skirstomi į keturis kasdienius blokus (maždaug valandos ir dvidešimties minučių trukmės pamokas). Pirmą semestrą – vienokios keturios integruotos disciplinos ir jų mokytojai, antrą – kitokios. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo iki vasario – socialiniai mokslai, fizinis lavinimasis, anglų kalba ir literatūra, braižyba ir dizainas, o nuo vasario iki birželio – matematika, gamtos mokslai, kūrybinis rašymas, programavimas. Neskaičiuojant popamokinių veiklų, moksleiviams vienu metu tenka gilintis tik į keturis dalykus. Taip dėmesys paskirstomas tolygiau ir efektyviau, tampa lengviau planuoti laiką ir net tampytis kuprinę.

Ir šia prasme šiemet gali būti dar patogiau. Disciplinų simultanas – dar paprastesnis.

Dešimt savaičių numatomos tik dvi integruotos disciplinos ir kasdien tik du, daugiausia iki dviejų valandų trukmės prailginti blokai. Paskui dešimt savaičių – kitos dvi disciplinos, kiti du blokai. Pagrindinė naujovė yra modifikuota ketvirčių sistema, kuri veiks taip: penkias savaites moksleivių grupės kasdien mokysis mokykloje, o kitas penkias – mokykloje ir nuotoliniu būdu. Pakaitiniu grafiku ir metodu tikimasi optimizuoti mokymosi intensyvumą bei kokybę, pernelyg nesujaukti grafikų ir minimalizuoti pavojų sveikatai (aišku, dar turint omenyje moksleivių grupėms numatytas pastovesnes klases ir griežtai sureguliuotą judėjimą mokyklos viešose erdvėse, koridoriuose bei prieigose, ypač per pietų pertrauką).

Šis pokytis gali sumažinti bergždžio triūso patiems gabiausiems vyresniems gimnazistams, kurie mokosi pagal specialią „Iššūkio“ (angl. Challenge) programą arba pasirinko intensyvesnį disciplinų ketvertą semestrui, pavyzdžiui, sustiprintą matematiką, fiziką, chemiją, projektavimą. Kiekvienos disciplinos programa aktyviai ugdo žinių taikymo įgūdžius, be to, moksleiviai ypač skatinami dalyvauti žinių mugėse. Taigi šiemet jiems bent jau neteks vienu metu vystyti dviejų ar trijų, net keturių specialiųjų projektų.

Čionykščiai mokytojai tikrai nenutylės ir veikiai pasidalys, kaip nauja tvarka paveiks jų galimybes dirbti saugiai ir efektyviai. Teismus siekiančios pastarųjų metų batalijos už mažesnes klases ir racionaliau moksleiviams skirstytiną dėmesį bei krūvį, be abejonės, nebus pamirštos ir COVID-19 sąlygomis.

Esminį poveikį, suprantama, parodys egzaminų rezultatai ir kiti galutiniai pasiekimai mokslo metų pabaigoje. Be to, tvarka dar gali pasikeisti. Ketvirčiai prireikus bus vėl modifikuoti per rudens, Kalėdų ar Velykų atostogas, – gali būti nuspręsta grąžinti arba dar apriboti, net panaikinti mokymąsi klasėje.

Ypatingos priemonės.

BK mokykloms užtikrinti higieną ir saugumo reikalavimus papildomai skirta beveik 46 milijonai dolerių (apie 30 milijonų eurų). Net pusė šios sumos skirta papildomam personalui, valytojams ir kitiems prižiūrėtojams, o, tarkime, kaukėms numatyta tik 2,2 milijono. Matyt, BK suprantama, kad, kaip tvarkos nebūna dailioje spintoje uždarius šiukšlyną, taip ir švaros nebus, vien įsigijus apsauginių priemonių.

Pandemijos metu įsigaliojusius griežtesnius švaros standartus ir asmens higienos reikalavimus, atstumo laikymąsi, paviršių dezinfekavimą ir kita, bent artimoje aplinkoje vertiname kaip būtiną elgesio normą, kuri pageidautina ir paprastomis aplinkybėmis, nesant ypatingo užkrato pavojaus. Nesame ne tik prieš, bet netgi labai už tai, kad vaikai nuo mažens išmoktų nesispjaudyti, nečiaudėti bei nekosėti ant šalia esančių žmonių, nesigrūsti ir plautis rankas net prieš, atsiprašant, gamtinius reikalus, ne tik po jų.

Be to, nepakenks, jei atstumo laikymasis tarp asmenų ir srautų reguliavimas mokyklos koridoriuose bei kitose erdvėse brandins socialinius įgūdžius. Nauja tvarka bent jau netrukdys ugdyti nuovokos, kuo vieša erdvė skiriasi nuo savo kambario ir kodėl ne vien dera, bet ir verta pagarbiau ja dalytis su kitais. Pandemija jau atidengė vakarietiško individualizmo silpnybes bei ydas, kai vien savo teisių žiūrintis laisvas pilietis kitų atžvilgiu elgiasi neadekvačiai ar pavojingai (beje, kai kurie vyresni kanadiečiai paprieštarautų, kad toks vakariečio tipas yra naujas, o ankstesnės kartos esą labiau paisė bendruomeniškumo ar pilietiškumo etikos, todėl nebijodavo palikti neužrakintą automobilį, butą ar namą, prigulti parke ant vejos arba netyčia atsikąsti neplauto vaisiaus). Tad nors polinkis nesikeis, savivoka gali sustiprėti.

Nors dėl naujos tvarkos veiksnių ir poveikio vieningos nuomonės nėra (ir, trūkstant mokslinio pagrindimo, negali būti), vis dėlto mokytis nuosekliau, ramesniu tempu, mažesnėje grūstyje ir švaresnėje aplinkoje anaiptol neatrodo ypatinga problema arba diskomfortas. Užtat didžiausia kolektyvinio saugumo kaina arba moksleivių daroma auka yra grupinių veiklų suvaržymai ir draudimai ne pamokų metu.

Popamokinė veikla.

BK vis dar draudžiami didesni nei 50 žmonių susibūrimai. O rugpjūtį, gausėjant užkrato židinių ir vis dažniau sergant jaunesniems suaugusiems, už neleistinų sambūrių organizavimą įvesta 2000 dolerių (maždaug 1300 eurų) bauda, dar 200 gresia sumokėti už nepaklusimą reikalavimams. Švietimo sistemoje į ūgtelėjusį pavojų reaguota besąlygiškai apribojant popamokinę veiklą, neformalųjį ugdymą.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, pagal BK sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijas buvo atšauktos visos tarpmokyklinės varžybos, konkursai, čempionatai. Tai reiškia, kad vien aptariamoje mokykloje trylikos sporto šakų komandų nariai, taip pat muzikos ir kitų būrelių dalyviai arba visai nesitreniruos, arba nesiruoš varžyboms. Antai, akademinio irklavimo atletai, kurie sportuoja gryname ore ir itin mažomis grupėmis arba pavieniui, visai sudės irklus, lauks kito sezono.

Neribotam laikui veiklą sustabdė net pačios didžiausios Kanados jaunimo nacionalinės organizacijos, pavyzdžiui, pusiau iš gynybos biudžeto finansuojamos ir Nacionalinio gynybos departamento koordinuojamos oro, jūrų ar sausumos kadetų lygos. Atšauktos vasaros stovyklos, mokymai ir pratybos. Sustabdytos konkurso būdu laimėjus stipendijas individualiai tęsiamos studijos bei kursai. Iki spalio neleidžiami įprasti padalinių užsiėmimai ir išvis bet kokie net kelių asmenų susitikimai.
Sklandytuvais ar lėktuvais skraidyti besimokantys oro kadetai, paprastai aerodromuose besitreniruojantys vos 3-4 asmenų grupėse, skrydžių lauks bent iki pavasario.

Prarandamų progų ir laiko niekaip neįmanoma susigrąžinti. Intensyvesnių pratybų sezonus, stipendijų, konkursų ar sporto renginių galimybes vyresni, tam tikrose veiklose prakutę moksleiviai skaičiuoja ant vienos rankos pirštų. Taigi jie neišvengiamai patiria didžiulio nuostolio.

Terminai ir pasiruošimo laikas.

Galiausiai, nors ne paskiausiai, vilties teikia čionykštis polinkis skirti laiko aiškinimuisi ir neskubėti, atleiskite už tiesumą, eksperimentuoti su žmonėmis.

Sistema, aišku, nėra tobula. Ne visų poreikiai ir interesai idealiai užtikrinami. Yra nepatenkintų asmenų arba grupių. Tačiau valdžios institucijos palyginti sklandžiai bendradarbiauja ir lyg pasiekia konsensusą (tuo metu, kai po visuotinio vasaros miego Lietuvoje prezidentas sako, kad esą buvo galima pasiruošti anksčiau, ir priekaištauja ministerijai, kuri kaip reikiant sukruto likus vos savaitei iki rugsėjo 1-osios).

Sprendimai skelbiami laiku, pagal vidurvasarį paskelbtą planą. Mokslo metų pradžia BK prasideda nebūtinai rugsėjo 1-ąją, o pirmoji mokslo metų diena yra normalus darbadienis, ne vien šventinis pobūvis ir „pamokėlė“. Šiemet BK mokytojų federacijai, tai yra profsąjungai, pareikalavus, mokslo metų pradžia atidėta iki rugsėjo 10-osios, ketvirtadienio. Vadinasi, po atostogų susirinkusi administracija, paskui prie jų prisijungę mokytojai išsiaiškins tarpusavyje ir tik tuomet pasikvies moksleivius į klases, per ketvirtadienį, penktadienį įsitikins, kaip sekasi, ir, jei reikia, per savaitgalį dar imsis smulkių korekcijų, o tada judės toliau.

Seka, apytiksliai, buvo tokia. Likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, BK Švietimo ministerija paskelbė, kad mokyklos atsivers įprastu laiku ir dirbs epidemiologinę situaciją atitinkančiu antruoju lygmeniu iš penkių (pirmas – įprastas mokymasis mokyklose, penktas – tik nuotolinis mokymasis uždarius mokyklas). Čia aptariamas apygardos siūlomas planas paskelbtas likus daugiau nei trim savaitėms iki mokslo metų pradžios, taigi kelios dienos prieš grįžtant mokyklų administracijai į darbą. Pedagogų profsąjunga, BK mokytojų federacija nedelsdami išsireikalavo pavėlinti mokslo metų pradžią, kad administracija ir prieš pat mokslo metų pradžią grįšiantys mokytojai jaustųsi užtikrinti ir išvengtų sumaišties ar rizikos sveikatai. Ministerija patvirtino, kad mokslo metai prasidės rugsėjo 10-ąją, ketvirtadienį. Apygardos patvirtintas planas, iš esmės nepakeistas, buvo atsiųstas likus dviem savaitėms iki mokslo metų pradžios.

Apygarda ir mokykla toliau siunčia pranešimus ir tikslina informaciją, derina bendrą tvarką ir individualias reikmes. Šuo metu garsiausiai nepasitenkinimą arba nepasitikėjimą sistema reiškia žmonės, kurie reikalauja lankstesnių sąlygų mokyti vaikus namie arba išgyvena dėl sveikatai kylančio pavojaus.

Garantijos?

Sprendimas atidaryti mokyklas besitęsiant pandemijai vieniems atrodo per drąsus, kitiems – per baugštus, žodžiu, nežinia kiek teisingas. Visi turi skirtingų požiūrių. Visi stokoja argumentų. Kas teisus – be abejonės, parodys laikas. Bet šiuo metu, esant tiek nežinomųjų, rizikos kratosi bendruomenės, kategoriškai nesiima oficialios įstaigos ir nė nesvarsto visuomeninės organizacijos ar rimtesni judėjimai. Pavieniai šaukliai iš principo protestuoja net prieš kaukes (kurios BK nėra ir nebuvo visuotinai privalomos), bet vis tiek nepasiūlo ko nors geriau nei bravūriškas „nagi pažiūrėtume, kas bus“; tad jie ir neturi platesnio palaikymo.

BK Sveikatos apsaugos ministras ir vyriausioji gydytoja nuo vidurvasario tikina, kad atidarius mokyklas susirgimų neišvengiamai daugės, bet grėsmė visuomenės sveikatai nekils ir padėtis išliks suvaldoma. Tuo pat metu visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad teikdami rekomendacijas vadovaujasi tik mokslo žiniomis apie naująjį koronavirusą, kurios dėl objektyvių priežasčių yra ribotos, galimai netikslios.

Mokslo bendruomenės atstovai, tarkime, Viktorijos universiteto tyrėjai, rugpjūtį pakartotinai patikino, kad, palyginti su istoriniais infekcinių ligų protrūkiais, ši pandemija bendriausiu požiūriu tarytum apeina vaikus. Turimais duomenimis, galima daryti tris apytiksles prielaidas.

Visų pirma, jei įprastas gripas graso visoms amžiaus grupėms, tai COVID-19 yra labiau „išrankus“. Vietinės ir pasaulinės tendencijos sutampa: vaikų imunitetas palyginti stiprus, dažniau serga vyresni suaugusieji, ypač sulaukusieji daugiau nei 60 metų. Kanadoje nuo koronaviruso kol kas mirė esą tik vienas jaunesnis nei 19 metų asmuo; netgi JAV, kur susirgimų statistika palyginti siaubinga, žinoma apie dvidešimt 5–14 metų nuo koronaviruso mirusių vaikų, taigi bent dvigubai mažiau nei per kasmetes gripo atmainas. Aišku, net jei vaikai nuo COVID-19 išvis nemirtų, tai visgi išlieka rizika susirgti ir patirti komplikacijų; pastarąsias mokslininkai tebesiaiškina (kai kur COVID-19 siejamas su MIS-C, multisisteminiu vaikų uždegiminiu sindromu, bet BK šiuo metu yra aštuoni juo persirgę mažamečiai, kuriems koronavirusas nenustatytas).

Antra, nors per epidemijas mokyklos tampa užkrato židiniais, COVID-19 atvejis gali būti išimtis. Dar tikslintinais duomenimis, kuo jaunesnis amžius, tuo mažesnė užkrato sklaida: ikimokyklinukas ar pradinukas užkrečia mažiau žmonių nei gimnazistas, abiturientas ar studentas. Mažieji esą patiria lengvesnius simptomus ir, kadangi mažiau karščiuoja, kosėja arba čiaudi, tai rečiau užkrečia kitus. Kita vertus, užkrato plitimo principai dar tiriami ir, kai kurių mokslininkų teigimu, esami saugumo reikalavimai, tokie kaip dviejų metrų atstumas tarp asmenų, gali būti visiškai neadekvatūs.

Trečia, rizikas turėtų mažinti nauja mokymosi tvarka, kuri kurta atsižvelgiant į įvairiose pasaulio šalyse taikytas skirtingas strategijas. Kaip žinia, Švedija išvis išvengė užsidarymo, sociokultūrinio sąstingio ir ekonomikos sustabdymo. Kita vertus, Izraelis mokyklas atvėrė per anksti ir vėl uždarė. O, pavyzdžiui, Japonija ir Urugvajus išlaviravo, pritaikę mokymąsi grupėse ir daugelį kitų saugumo priemonių.

Kaip dėl artėjančių mokslo metų itin išgyvenantiems tėvams vietos spaudoje priminė jaunas epidemiologas, statistiškai didesnis pavojus vaikams gresia dėl įprasto gripo komplikacijų arba nelaimingų atsitikimų, tarkime, eismo įvykių ar skendimo. Tačiau kol kas neįmanoma paneigti, kad, grįžus į klases, susirgimų daugės ir grėsmė sustiprės paskirose šeimose, ypač kartu gyvenantiems labiau pažeidžiamiems giminaičiams, turintiems sveikatos sutrikimų arba sulaukusiems garbaus amžiaus.

Ar į mokyklas pavyks grįžti saugiai? Aišku, tai – kiekvieno teisė ir visų siekiamybė. Tik nėra garantijų, kad tai – ir reali perspektyva. Įvertinant dideles pastangas ir kartais net perdėtą atsargumą, visgi einama į nežinią. Yra gerų šansų mokymosi proceso patikrai ir efektyviai pertvarkai. Yra ir per suvaržymus patiriamų praradimų. O užtikrintumo mažai. Kaip sakoma, jei žinotum, kur krisi, iš anksto pagalvę pasidėtum.