Įstrigę tarp žodinių „titanų kovų“: su Rusija į branduolinį konfliktą galima nuslysti ir nepastebimai

Esama teiginio, kad esą 13 080 branduolinių užtaisų saugo planetą ir tik blaivi nuovoka lems, ar nebus nirta į globalų karą po palaimingo trijų dešimtmečių (nuo Berlyno sienos griuvimo ir Šaltojo karo pabaigos iki dabar) istorijos fragmento, kai visi ar beveik visi įtikėjo, jog naujo karo galimybė galutinai nugarmėjo į Letą.

Raktinis žodis čia – saugo. Ar tikrai?

Stokholmo tarptautinio pasaulio problemų instituto (SIPRI) vertinimais, 2020 metų pradžioje pasaulyje buvo apie 13 400 branduolinių užtaisų (2019-ųjų pradžioje 13 865), šiemet jų mažėjo iki 13 080.

Dar esama tokio nuosaikiai optimistinio (kiek optimizmas branduolinio ginklo klausimu apskritai galimas) vertinimo, jog Amerikos ir Sovietų Sąjungos konfrontacijos aukščiausiame taške Šaltojo karo metais kiekviena šalių disponavo 17–18 tūkstančių branduolinio ginklo vienetų. Dabar jos teturi po 1550 strateginių užtaisų, pridėjus viską, kas laikoma sandėliuose bei taktinius branduolinius užtaisus, tesusidaro apie 4 tūkstančiai.

Kaip ir pažanga.