Tėvai pagaliau suprato, ką reiškia mokyti vaikus. Kai kuriems tikras iššūkis namuose ir dirbti, ir prižiūrėti, kad vaikas dalyvautų pamokoje anapus ekrano, o jei dar turi ne vieną vaiką. Kalbant apie nuotolinį mokymą, galima pastebėti, kad kai kurios ugdymo įstaigos persiorientavo akimirksniu ir be jokių trukdžių pradėjo organizuoti nuotolines pamokas, žinoma, būta ir tokių kurioms ir dviejų savaičių neužteko normaliai pasiruošti.
Tėvams psichologo paskaitos nuotoliniu būdu
Visai neseniai psichologas organizavo nuotolinę konsultaciją internetu tėvams – „Nuotolinis mokymasis, kaip išgyventi tėvams?“ Pati paskaita buvo puiki, tačiau tėvai turėjo galimybę komentuoti, va čia ir pasirodė kas yra kas. Su šypsena veide skaičiau kai kuriuos iš jų, tėvai ne tik liejo pyktį, nepasitenkinimą nesiklausė nuotolinės pamokos, kaltino Verygą ir kitus politikus, be perstojo reikalavo dėmesio žinutėmis, kai kurie ištisai prašė, kad atsiųstų pažymėjimą, kad išklausė šiuos kursus. Visai kaip mokykloje mokiniai... Toli gražu ne visi tėvai yra sąmoningi ir ne visi supranta mokyklų, kuriuose tikrai ugdomi vaikai, o ne tik praleidžia laiką, naudą.
Jogos pamokos vaikams nuotoliniu būdu
Teko bendrauti su mamomis, klausti kaip joms sekasi stebėti, kontroliuoti vaikų mokymąsi. Labai sužavėjo vienos mamos atsiliepimas, kad nerealiai smagu su vaiku stebėti pamokas. Privati „Apvalaus kvadrato mokykla“ veikianti Vilniuje savo pamokų tvarkaraštyje turi jogos pamokas. Mama kartu su vaiku stebėjo ir pati netgi atlikinėjo užduotis. Mamos komentaras: „Šiandien vakare kartu su Medeine darėme Jogos pamoką. Likau apstulbusi, nes Medeinė puikiai suvokia, kas yra joga, kaip reikia taisyklingai kvėpuoti, kaip užspausti balso stygas ir išgauti vandenyno ošimo garsą!!! kas man buvo tiesiog neįveikiama“.
Tėvai, rinkdamiesi privačią mokyklą, tikisi, kad pasirūpins ne tik vaiko akademinėmis žiniomis, bet ir įpročio mokytis išugdymu, poreikio mokytis suformavimu vaiko galvoje. Taip pat tėvai tikisi, kad bus pasirūpinta visapusišku vaiko asmenybės ugdymu, todėl jie suvokia vertę tokių privalomų mokymosi dalykų mokykloje, kaip: anglų, kinų, ispanų ir rusų kalbos, sąmoningumas (mindfulness), joga, teatras, šachmatai, dailės terapija. Tėvai tikisi, kad vaikas mokysis ne tik iš vadovėlio, tačiau ir per realią patirtį. Žinoma tokį mokymą gali pasiūlyti privačios mokyklos, tai kyla klausimas, kuris manau jau dešimtmečius sklando – tai kas geriau privati ar valstybinė mokykla?
Valstybinė ar privati mokykla?
Neįmanoma vienos pusės įvertinti tik teigiamai, o kitos – tik neigiamai, esą abi pusės turi ir pliusų, ir minusų. Svarbu, kaip organizuojamas ugdymas ir kaip siekiama rezultatų. Ne paslaptis, kad privačios mokyklos įkandamos ne visų tėvų kišenėms, tačiau, tie kas finansiškai gali leisti vaiką į privačią mokyklą susiduria su nemaža pasiūla, ir vėl dilema – kaip išsirinkti?
Tie kas mokyklas baigė prieš 20, ar daugiau, metų žiūrėdami į šių dienų mokinukus stebisi – „mūsų laikais taip nebuvo“, tai turbūt legendinė frazė, kurią girdime iš kartos į kartą. Ir tikrai mes gal labiau klausydavome mokytojo, mažiau klausinėdavome. O šiuolaikiniam moksleiviui būtina žinoti kam matematikos pamokoje reikia mokytis skaičiavimą procentais, kam reikia mokėti apskaičiuoti palūkanas ir pan. Ir duok Dieve, kad mokytoja būtų naujo kirpimo ir pasakytų, kad procentus reikia mokėti tam, kad kai užaugsi ir imsi paskolą mokėtum suskaičiuoti ir neliktum apsigavęs, tačiau jei mokytoja seno rakurso, tai ką vaikas išgirs? Na greičiausiai – mažiau klausinėk ir daugiau klausyk, arba dar geresnis – užaugsi suprasi. Šitas mano mėgstamiausias. O kaip žinoti ar jau užaugai ir šiaip labai norėčiau atsiminti ko klausinėjau kai buvau vaikas, nes dabar jau žinočiau atsakymus, nes turbūt jau užaugau. Visgi kuo toliau tuo labiau suvokiame, kad jei norime, kad vaikas turėtų užaugęs universalius gebėjimus, tai turime ir elgtis su juo atitinkamai, mokyti, ugdyti, pažindinti su pasauliu.
Mokslininkai teigia: mūsų vaikams profesijas gali tekti keisti septynis kartus per gyvenimą
Mokslininkų tyrimai sako, kad būtent dėl didelio gyvenimo tempo ir milžinišku greičiu vykstančių kasdienių pokyčių, mūsų vaikams profesijas gali tekti keisti septynis, gal net dešimt kartų per gyvenimą. Ne veltui yra privačių mokyklų garsiai kalbančių apie tai, kad reikalinga išugdyti absoliutų emocinį stabilumą ir įprotį, bei vidinį poreikį nuolat mokytis. Keturios, tokios skirtingos užsienio kalbos, vaikų joga, gatvės šokiai, šachmatai – visi šie, šalia kitų dalykų, padeda suvokti, pažinti pasaulio globalumą, mąstymo būdų skirtingumą, galimybių išreikšti save gausą.
Formuojamas suvokimas, kad pasaulis yra be galo įvairus, vaikų galimybės jame yra beribės ir tik nuo pačių įdėtų pastangų, nuo asmeninių savybių bei asmeninio įdirbio priklauso, koks būsiu/esu šiame spalvingame XXI amžiuje.