Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos atsargos karininkas pateikė savo poziciją: paaiškino, kodėl Pekinas nešoka Rusijai į glėbį

Jei mano priešo priešas yra mano draugas, tai ar mano draugo priešas yra ir mano priešas? Tikrai nebūtinai. Bent tokia logika vadovaujasi Kinija, kai tenka apsispręsti dėl pozicijos karo tarp Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Viena vertus, Kinija yra Rusijos strateginė partnerė, bet, kita vertus, Kinija – didžiausia Ukrainos prekybos partnerė. Kaip tik todėl Pekinas visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti balansą reaguodamas į karą tarp dviejų savo draugų: viena vertus, supranta pagrįstą Rusijos nuogąstavimą dėl NATO plėtros, kita vertus, sutinka, kad būtina gerbti visų šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Šio straipsnio autorius yra vyresnysis pulkininkas Zhou Bo yra Liaudies išlaisvinimo armijos atsargos karininkas, Pekino Tsinghua universitete veikiančio Tarptautinio saugumo ir strategijų centro darbuotojas ir Kinijos forumo ekspertas.

Kariaujančių šalių požiūriu, preciziškai pamatuotas neutralumas gal ir nėra pati geidžiamiausia Kinijos laikysena, bet, šiaip ar taip, tokia pozicija yra priimtinai tiek Rusijai, tiek Ukrainai. Jei Kinija stotų išvien su Rusiją smerkiančiais Vakarais, sulauktų audringų Vašingtono ir daugelio Europos šalių sostinių ovacijų, bet Rusijos, kaip partnerės, netektų, o juk anksčiau arba vėliau JAV vėlei imsis Kinijos. Prezidento Joe Bideno administracijos politika Kinijos atžvilgiu primena aršų konkuravimą, neretai kone prilygstantį kariavimui.