Jungtinės Amerikos Valstijos susikūrė revoliuciniu būdu ir turėjo labai aiškų siekį – konstituciškai įtvirtinti savo valstybingumą ir atmesti viską, kas nors kiek „kvepėjo“ monarchizmu“. Konstitucijos rengėjams plėtojant respublikos valdymo formos modelį, vienu svarbiausių jos klausimų tapo valstybės vadovo institucijos teisinis statusas. Konstitucijos kūrėjai siekė kiek galima labiau suvaržyti valdytojų įgaliojimų trukmę, siekiant išvengti ilgalaikės tironijos grėsmės – taip buvo sugalvotos prezidento įgaliojimų kadencijos, ir tai beje, iš dalies lėmė, kad prezidentas yra labiau reprezentuojantis šalį, o ne valdantis asmuo. Nepaisant to, prezidentas visuomet turėjo nemažai galios.
JAV prezidento institutas kaip pareigybė atsirado dar 1788 metais, kuomet buvo ratifikuota 1787 m. JAV konstitucija. Prezidentas, kaip jau minėjau, buvo nemenkai įgaliotas: jis sudarinėja sutartis kitų šalių vyriausybėmis, tvirtina arba vetuoja Kongreso priimtus įstatymus. JAV prezidentui konstitucija suteikė galią paskirti aukščiausius vykdomosios valdžios pareigūnus bei visus federalinio lygio teisėjus, aišku, jeigu tam neprieštarauja Senatas. Taip pat prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Remiantis 1787 m. JAV Konstitucija ir jos konstitucine praktika, vėliau šis prezidento statuso dvilypumas buvo perimtas ir kitų respublikų konstitucijose.
Į JAV prezidento postą pretenduoja du kandidatai. Tai dabartinis prezidentas – respublikonas Donaldas Trumpas ir demokratas Joe Bidenas. Visgi žmonių simpatijos krypsta į D. Trumpo pusę. Kodėl?
Pirmiausia todėl, kad būtent Donaldui Trumpui yra ir buvo svarbu Jungtines Amerikos Valstijas vėl paversti visapusiškai klestinčia šalimi. Jo šūkis – „Amerika pirmiausia“. Amerikiečiai su šiuo prezidentu jaučiasi kaip su tikru savo šalies šeimininku. Galbūt jo manieros daug kam panašios į „plytinės direktoriaus“, tačiau šis vadovas visada žiūros savo „plytinės“ gerovės. Kita vertus, tos manieros, kurias daug kas linkęs kritikuoti, suteikia asmeniui savitumo, autentiškumo, tikrumo. Būtent tas tikrumas ir paperka žmones.
Siekdamas tikrumo visame kame Donaldas Trumpas metė iššūkį Kinijai dėl to, kad ji masiškai visam pasauliui teikia padirbinius. Na, o kinų telekomunikacijų įrangos grandiozinei įmonei „Huawei“ metė didžiulį iššūkį: paskelbė, kad „Huawei“ gaminiai kelia pavojų JAV nacionaliniam saugumui. Iškart po tokio prezidento pareiškimo JAV prekybos departamentas uždraudė JAV bendrovėms bendradarbiauti su „Huawei“, jai parduoti ar perduoti bet kokia JAV technologijas. Taigi apkaltinęs „Huawei“ šnipinėjimu, Vašingtonas nutraukė prekybinius saitus su Pekinu ir taip padarė didžiulę paslaugą visam pasauliui: kiniškas šlamštas, padirbiniai nors truputį, nors maža dalele sumažėjo pasaulinėje rinkoje. Beje, Donaldas Trumpas nevengia pabrėžti kiniškos COVID-19 kilmės.
Donaldas Trumpas griežtai atmeta visokius dalyvavimus abejotiną naudą teikiančiose akcijose. Pavyzdžiui, Donaldas Trumpas nutraukė finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai – PSO, – nes ji esą slėpė koronaviruso infekcijos COVID-19 protrūkio rimtumą Kinijoje prieš ligai išplintant pasaulyje. JAV vadovas pareiškė nurodęs savo administracijai sustabdyti finansavimą, kol „vykdomas Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmens labai netinkamai valdant ir slapstant koronaviruso plitimą vertinimas“. Taigi prezidentas žiūri ir vertina, kam ir kodėl yra skiriami Amerikos pinigai ir jais nesišvaisto į kairę bei dešinę, nesivaiko populistinių tikslų. Ir nebijo to viešai pasakyti. Daug kas tokį prezidento tiesumą gali pavadinti tiesmukumu. Bet kam gi reikia papildomai švaistyti jėgas ir pateikti faktą įvyniotą į vatą, kam klaidinti žmones? Ar ne paprasčiau išrėžti viską taip, kaip yra?
Kaip pavyzdį galima pateikti ir tą faktą, kad D. Trumpas 2017 metais atmetė dar B. Obamos pasirašytą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, pagal kurį buvo siekiama užtikrinti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniais, palyginti su tuo lygiu, kuris buvo iki pramonės revoliucijos. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pareiškė, kad Paryžiaus susitarimas yra nesąžiningas JAV verslų atžvilgiu, darbininkams bei visam ekonomikos sektoriams. Buvo aišku, kad Paryžiaus sutartyje numatytos idėjos yra visiškai utopinės, prilygsta kovai su vėjo malūnais. D. Trmpas taip pat panaikino ir keletą su aplinkosauga susijusių taisyklių, kurios taip pat nedavė jokios naudos. Šiais laikais kalbėti apie klimato kaitą, apie aplinkosaugą yra be galo populiaru, vien dėl pašūkavimų ir pakalbėjimų išgarsėjo viena paauglė, vardu Greta, nors jokios apčiuopiamos naudos tos jos kalbos nesuteikė, klimato kaitos ji nesumažino.
D. Trmpas visiškai nepabūgo tapti nepopuliariu ir nutraukė Paryžiaus susitarimą. Kodėl? Todėl, kad JAV prezidento požiūriu, klimato kaita moksliškai neįrodyta. Tokio paaiškinimo visiškai užtenka. Dabar gi nemadinga taip kalbėti. Dabar gi vien kalbėjimas apie klimato kaitą, aplinkosaugą suteikia asmeniui populiarumo, kaip kad matome iš jau minėtosios paauglės Gretos pavyzdžio. Na, o D. Trumpas nesiekė greito populiarumo, nesiekia būti madingas. Na, o žmonės atskiria kas yra kas yra tikrumas, o kas dirbtinumas, kas yra tikras susirūpinimas, o kas yra populizmas.
Ne paslaptis kad Vakarų pasauliui didelė grėsmė yra Rusijos prezidento V. Putino vykdoma politika, jo paties asmens neadekvatumas ir Rusijos imperialistiniai siekiai. Na, o D. Trumpas yra bene vienintelis prezidentas, kurio Putinas privengia, su kuriuo jis priverstas skaitytis. Atidžiau pastebėjus dviejų priešiškų šalių vadovų susitikimus, aiškiai matyti, kaip Amerikos prezidentas su sau būdingu atsainumu, kartais kaip kokį mažą vaiką pagirdamas, vynioja Rusijos prezidentą aplink piršta, spaudžia į kampą. Putinas yra gudrus žaltys, bet vis tiek yra priverčiamas skaitytis. Tai yra psichologiniai žaidimai, bet jie politikoje kartais suvaidina nemažą reikšmę.
Esamas Amerikos prezidentas žmones žavi ir tuo, kad nėra tobulas. Juk ir prezidentas yra žmogus, jis gali daryti klaidų, kažko nesuprasti, nežinoti. Puikus pavyzdys yra susitikimas su Didžiosios Britanijos karaliene. Donaldas Trumpas 2019 m. birželio mėn. iškilmingo pokylio pas Elžbietą II metu ją vadino puikia moterimi, paplekšnojo per nugarą. Beje, karalienės tai visiškai nesuglumino. Kaip tai galime vertinti? Vieniems toks protokolo nesilaikymas atrodo kaip nederamas elgesys, kiti visiškai to nesureikšmina. Turbūt yra svarbiausia, ar toks protokolo nesilaikymas netrikdo kitos pusės, ar jam yra priimtinas formalesnis bendravimas. Netgi Karališkosios šeimos interneto svetainėje yra rašoma, kad nėra privalomo elgesio kodekso susitinkant su karaliene ar karališkosios šeimos nariu, tačiau daugelis žmonių nori laikytis tradicijų. Pagal šias tradicijas susitinkant su karaliene ar kitu karališkosios šeimos nariu, moterys turėtų tūptelėti, vyrai – linktelti galva. Tačiau jeigu asmuo nenori laikytis protokolo ir jam yra priimtiniau pasisveikinti paspaudžiant ranką, nieko smerktina. O prezidentas galbūt dėl nežinojimo, galbūt ir dėl to, kad yra konkretus, į tokias smulkmenas, nekreipia dėmesio. Tikrai nepasakytume, kad jam svarbu būtų paisyti protokolo. Tai vėlgi parodo, kad asmuo yra „tikras“ ne „dirbtinis“, o tai liaudžiai patinka.
Galų gale – Donaldo Trumpo santykiai su šeima, konkrečiau, su sutuoktine. Su Melania. Kartu jie nuo 2005 metų. Melania yra trečioji D. Trumpo žmona. Daugiau nei dvidešimt metų už savo vyrą jaunesnė moteris žiniasklaidai yra pasakojusi, kad jiedu susižavėjo vienas kitu jau per pirmąjį susitikimą, moterį patraukė Donaldo protas, charizma. Jų santykiai visuomet buvo puikūs, nes kiekvienas iš šios poros yra asmenybė ir nesistengia vienas kito pakeisti. Jų santykiai nėra „parodomieji“. Jie yra tikri. Jei tą dieną sutuoktiniai yra susibarę, jie nesilaikys už rankų, nevaidins, kad „viskas šeimoje yra idealu“. Jeigu sutuoktiniams diena puiki, jie viešumoje nevengs apsikabinti.
Taigi žmones Donaldas Trumpas paperka savo tikrumu ir tiesumu – čia jo charizmos paslaptis.