Kodėl naujamečiai pažadai – tik nevykėlių pavirkčiojimas

Mano instagramo feedas sausio pirmąją mirgėjo nuo žmonių nuotraukų su lentelėm ir jų surašytais pažadais. Todėl noriu pranešti, kad Naujųjų metų pažadai yra absoliučiai niekam nereikalingas lūzerių išsimanymas. Naujametiniai pažadai yra į rožinį dienoraštį su dekoratyvine spynele rašančioms paauglėms, o sėkmingi, aktyvūs ir veiklūs suaugusieji griebia jautį už ragų ir daro dalykus iškart, tučtuojau, be pažadų. Blogiausiu atveju nuo rytojaus. Idealiausiu atveju – iškart, nedelsiant.

Naujametiniai pažadai yra dar viena laiko vilkinimo forma nevykėliams ir yra toksinio mąstymo pasireiškimas ir negalėjimas gyventi be koučerinės – patariamosios ir pritariamai šūkaujančios iš šono – kultūros.

Kartą į mane kreipėsi draugė prašydama patarimo dėl sporto. Ji niekaip ir jokiu metodu negebėjo prisiversti sportuoti pati, nes, kaip pati teigė, jai reikėjo asmeninio trenerio. Žmogaus, kuris kas rytą atvažiuotų pas ją iš kito Vilniaus galo, atsirakintų jos namo duris, pasiėmęs megafoną ir garsiai rėkdamas motyvacines komandas išverstų ją iš lovos, ir jie tada abu lakstytų aplink namą krosiukus, šokinėtų per virvutę ir užsiiminėtų panašiais fitneso reikalais.