1. Po 2–5 savaičių gyvenimas grįš į savo vėžes ir tie kurie prisipirko didelį kiekį maisto ir kitus produktus į priekį tiesiog juos išmes, o paskui vėl vaikščios į Gretos mitingus ir „jaudinsis“ dėl žemės ekologijos ir besaikio vartojimo.
2. Karantinas tęsis dar ilgai. Yra prognozių, kad vasarą gali viskas apmažėti, o rudenį virusas smogs su didesne jėga, kitaip sakant tai užsitęs ilgam. Ir ką tuomet daryti?
Tie kurie jaudinasi kad neužteks produktų turėtų suprasti, ilgam laikotarpiui produktų sandėliavimui turi būti spec. sąlygos, kitaip greitai užsiveis „dzikai“, skruzdėlės ir kitas gėris. Net jei jums ir pavyktų tinkamai sandėliuoti maisto atsargas neužilgo į jūsų duris pasibels kaimynai vejami alkio ir teks dalintis vis tiek. Išeitis paprasta maistą auginti patiems.
Pas ką yra sodybos, namai kaime reikia sodinti daržus. Prisiminti ar pagooglinti produktų konservavimą ir marinavimą. Nupirkti keletą vištų ar kitų naminių gyvūnų kurias laikyti turite sąlygas ir kuo daugiau žmonių taip pasielgs tuo lengviau išgyvensime šį laikotarpį. Tie kurie bijo prarasti darbą turi pamąstyti kaip savo žinias ir patirtį konvertuoti į virtualią erdvę.
Ir taip bus visada kol patys žmonės nesiims atsakomybės už savo ateitį, o ją mes kuriame kartu. Tokie sudėtingi procesai, čia kaip stiprus vėjas kuris nupučia visas šiukšles, sugriauna tai kas sena ir nereikalinga ir tikrai neskirsto žmones į socialines grupes. Visi gali šį procesą panaudoti savo naudai ir mūsų neveiklumas/priešiškumas gali liūdnai baigtis. Jau dabar kiekvienas iš savo vietos ten kur esame pradedame kurti gražesnį rytojų ir tai ko nereikia paliekame vakarykštėje dienoje.
Beje tokiems verslininkams reikėtų prisiminti istoriją, šalia tokių pagrindinių procesų buvo lygtais dar vienas kuris vadinosi „eksproprijavimas eksproprijuoto“ nelabai atsimenu apie ką ten, bet liaudžiai berods patiko. „Like, like“ – sakė.
Pats laikas parodyti save „Z“ kartai, kurie dažnai girdėjo istoriją apie tėvus, kurie nepabūgo kovoti su didžiuliu monstru iš rytų ir laimėjo. Dabar atėjo ir jūsų laikas, padėkite mokytojams nors sukurti nuotolinį mokymąsi, daugelis jų nelabai draugauja su technologijomis, o jūs esate šio proceso svarbi dalis, dalyvaukite jame.
Mūsų šalis turtinga auksarankiais amatininkais, jie gali jau dabar nuotolinių būdų mokyti kitus siūti, megzti, drožti, kalti...
Turime puikių ūkininkų kurie galės patarti kada ir kokias daržoves pradėti sodinti ir kaip jas prižiūrėti.
Puikių virėjų, kurie patars ką galima padaryti su tomis kruopomis, kad jų neišmesti.
Tie kurie buvo nepatenkinti gyvenimu, jau dabar kurkime gražesnę jo versija čia ir dabar, savo idėjomis dalinkimės su visais mes irgi esame šio proceso dalis ir turime ne tik atsakingai elgtis vieni kitų atžvilgių bet ir prisidėti prie naujo kūrimo.
Tikrai nesiūlau grįžti prie agrarinės valstybės, tiesiog pats laikas apjungti visas svajones į vieną gražią:
Šeimos ūkis įsikūręs gamtos apsuptyje su švariu oru, ekologiškų produktų ūkis sutvarkytas pagal visus landšaftinio dizaino principus, naudojamos naujausios technologijos, kurios atlikinėją sunkiausia darbą, protėvio tradicijos vėl prisimintos, kaimas vėl gyvas, kaimynai pažįsta vieni kitus, dronai padeda žmogui, ūkio šeimininkas viską valdo iš savo laptopo, siuntiniais ateinai tiesiai į namus visa šeima kartu ir laiminga.