Tačiau ieškoti kompromisų nebegalime. Lietuva privalo ryžtingai stoti į priešakines gretas tų valstybių, kurios reikalauja ambicingesnių klimato politikos tikslų ES. Tam turime puikias geopolitines sąlygas – iškastinio kuro energijai sunaudojame nedaug, gal tik išskyrus durpes, kurias kai kurie įtakingi linksmaplautininkai netgi vadina atsinaujinančiu kuru, esame labai priklausomi nuo energetinio importo, todėl nesaugūs, kol visos energijos nesusikuriame šalies viduje. Atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtra, investicijos į kuro elementus energijai saugoti – čia galėtume nustebinti pasaulį, nes juk esame niekuo ne prastesni už danus! Kai kuriuos dalykus programoje paminėjote, tačiau nebijokite būti labai ambicingi.
Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės!
Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu pasveikinti ir išreikšti viltį, kad dirbsite geresnės ir teisingesnės Lietuvos labui. Tikiuosi, kad atsiras tų, kurie kultūros laikraščius skaito, ir šis kreipimasis bus pastebėtas.
Kadangi 2021-aisiais sukanka trisdešimt metų, kai sugrįžome į pripažintų pasaulio valstybių šeimą, pateiksiu savo Lietuvos viziją, kuri, tikiuosi, sulauks atgarsio, nepriklausomai nuo Jūsų politinių pažiūrų. Gimiau neilgai trukus po nepriklausomybės paskelbimo, tačiau nors ir daug pasiekėme, esu nusiminęs, kad kai kurie svarbūs dalykai beveik visą tą laikotarpį lieka neišspręsti ar yra nuolatos atidedami ateičiai kaip juodraštis elektroniniame pašte. Taip pat neneigsiu, kad yra nerimo, jog kai kur situacija gali būti bloginama. Todėl viliuosi, kad dauguma Jūsų, norėdami kuo daugiau gero Lietuvai, nepaniekinsite priesaikos, duotos padėjus ranką ant Konstitucijos, ir tarnausite piliečių gerovei. Tad būdamas paprasčiausias lietuvis drįstu kreiptis į Jus ir pasidalinti savo mintimis (punktus išvardinu atsitiktine tvarka).
1. Kurkime gerovės valstybę Lietuvoje. Neneigiu, kad kolektyvinis saugumas svarbus, tačiau gerovės valstybę įsivaizduoju kiek kitaip. Jūsų programoje randu paminėtą perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės. Tai šaunu, tačiau reikia prisiminti, kad debatuose kai kurių išsakyti siūlymai mažinti surenkamą biudžetą ir teikti prioritetą privačiam verslui bei medicinai ne prisidės prie gerovės valstybės vizijos įgyvendinimo, bet nuo jos nutolins. Todėl linkiu turėti politinės valios subalansuoti mokesčius taip, kad vidurinei klasei, smulkiajam verslui, taip pat mažiausias pajamas gaunantiesiems mokesčių našta nebūtų didžiausia.
2. Tikiuosi iš Jūsų žaliojo kurso, žaliosios ekonomikos. Lietuva čia gali tapti lydere, pandemijos sukelta recesija gali tapti prielaida skatinti ekonomikos augimą būtent šiuo atžvilgiu. Pastebėjau, kad Vyriausybės programoje tam skyrėte dėmesio, džiugu, kad sieksite, jog iki 2050 m. taptume klimatui neutralia šalimi. Vis dėlto nusiteikite, kad nepakeitus dabartinės energetikos ir apskritai klimato politikos tai bus sunkiai įgyvendinama. Tačiau ieškoti kompromisų nebegalime. Lietuva privalo ryžtingai stoti į priešakines gretas tų valstybių, kurios reikalauja ambicingesnių klimato politikos tikslų ES. Tam turime puikias geopolitines sąlygas – iškastinio kuro energijai sunaudojame nedaug, gal tik išskyrus durpes, kurias kai kurie įtakingi linksmaplautininkai netgi vadina atsinaujinančiu kuru, esame labai priklausomi nuo energetinio importo, todėl nesaugūs, kol visos energijos nesusikuriame šalies viduje. Atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtra, investicijos į kuro elementus energijai saugoti – čia galėtume nustebinti pasaulį, nes juk esame niekuo ne prastesni už danus! Kai kuriuos dalykus programoje paminėjote, tačiau nebijokite būti labai ambicingi.
3. Dar vienas būdas Lietuvai tapti tvaraus požiūrio lydere – laipsniškas miškų atsodinimas. Daug neraginami prie to prisidėtų ir piliečiai. Lietuva, nors nuo seno garsėja miškais, išlieka mažiausiai miškinga Šiaurės Europoje po Islandijos ir ne ką lenkia pasaulio miškingumo vidurkį. Siūlyčiau siekti bent 40 % miškingumo iki 2030 m. Pastaruosius ketverius metus Aplinkos ministerija buvo Medžių kirtimo ministerija. Gal ir smagi pramoga, bet viliuosi, kad tokias tendencijas keisite.
4. Reikia daugiau įplaukų į biudžetą? Tapkime ambicingi mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o sutaupę uždirbkime parduodami apyvartinius taršos leidimus (emissions trading) toms Europos Sąjungos narėms, kurioms sunkiau sekasi įgyvendinti europines direktyvas aplinkosaugos srityje. Gal verta šią apyvartinių taršos leidimų sistemą įgyvendinti ir šalies viduje? Būtų tikslinga paskata emisijomis nesišvaistančioms pramonės įmonėms.
5. Lietuva gali būti viena lyderių Bendrijoje, rodydama daugiau atjautos tiems, kurie neturi balso, – gyvūnams. Neseniai kilusi koronaviruso krizė kailinių žvėrelių fermoje suteikia puikias sąlygas panaikinti šią nereikalingo žiaurumo pramonės šaką, pasirūpinant, kad kailininkai sklandžiai pereitų prie aplinkai palankesnio verslo. Nors aptakiai minite gyvūnų gerovę, pasigendu tiek kailinių žvėrelių fermų, tiek laukinių gyvūnų naudojimo cirkuose klausimo sprendimo. Galėtume būti ne paskutinė šalis, uždraudusi ne tik laukinių, bet ir apskritai gyvūnų išnaudojimą cirkuose. Žymiausi pasaulio cirkai, tokie kaip „Cirque du Soleil“, garsėja ne kankinamais gyvūnais, o stulbinančias žmogaus galimybes liudijančiais pasirodymais. Be to, Lietuva gali būti viena progresyviausių valstybių, užtikrinančių mažumėlę humaniškesnes sąlygas pramoniniu būdu auginamiems gyvūnams, ir laipsniškai imti ruoštis tai netolimai ateičiai, kai šių žiaurių fermų produktų paklausa neišvengiamai ims mažėti.
6. Ambicinga užsienio politika. Tegu Lietuva būna atvira ne tik Rusijos ir Baltarusijos disidentams, kurie – pripažinkime – yra naudingi mūsų pačių, kaip tautos su stuburu, įvaizdžiui. Juk yra ir šiek tiek savanaudiškumo ir išskaičiavimo noruose, kad visos valstybės aplink būtų draugiškos, stabilios ir demokratiškos. Pasimokykime iš gerosios praktikos ir klaidų, kai Lietuva, būdama dar mažesnė ir nepalyginamai skurdesnė, 1939 m. tapo laikinu prieglobsčiu dešimtims tūkstančių lenkų ir žydų pabėgėlių. Nebijokime būti solidarūs su kenčiančiaisiais suteikdami prieglobstį tiems, kam labiausiai reikia, iki tol, kol jie saugiai galės grįžti į savo šalį. O tiems, kurie tokios galimybės neturi, sudarykime geriausias sąlygas integruotis ir pasinaudokime žmogiškuoju potencialu.
7. Lietuva išsaugo ir puoselėja savo kalbą moderniame niveliuojančiame pasaulyje. Lietuvių kalba – vienas tų dalykų, kurie mus daro unikalius. Visi pasiūlymai uždrausti Valstybinę kalbos inspekciją turi būti atmesti kaip nevykę pokštai. Priešingai – labiau pasitikėkite piliečiais ir mes noriai konsultuosime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistus, kaip dar geriau įgalinti ir sėkmingai skaitmeninti lietuvių kalbą XXI a.
8. Be lietuvių kalbos, Lietuva unikali karaimų kalba ir žemaičių tarme. Abi pripažintos sparčiai nykstančiomis. Daugiakalbystė yra vertybė ir ji turi būti skatinama, tačiau visų pirma nepamirškime savų kalbų ir tarmių. Lietuvai privalu pasimokyti iš Latvijos gerosios praktikos saugant ir puoselėjant latgalių kalbą. Pasinaudodami ta praktika galėtume atgaivinti ir išsaugoti žemaičių tarmę ateities kartoms.
9. Kiekvienai lietuvių kartai milžinišką įspaudą palieka ne tik krikščioniška, bet ir dažnai neįsisąmoninta pagoniška tapatybė. Netrukdykite tiems, kurie bando atgaivinti protėvių tikėjimą. Krikščionybė mus daro Vakarų pasaulio dalimi, o senasis protėvių tikėjimas mus daro baltais, savitumu papildančiais didelę Europos šeimą. Nors Lietuvos politika privalo išlikti sekuliari, neturime gėdytis ar neigti savasties.
10. Didžiuokimės savo etnografiniais regionais, puoselėkime kiekvieno jų išskirtinį paveldą. Galbūt Lietuvai laikas imti pavyzdį iš valstybių, kurių administracinis suskirstymas visų pirma remiasi etnokultūriniais regionais. Sutinku, kad diskusijos užtruktų, tačiau visų pirma tų diskusijų ir pasigendu.
11. Lietuvai reikia partnerystės įstatymo. Gaila, kad to nepavyko rasti Jūsų programoje. Nejaugi baiminatės kritikos tų, kurie reiškia savo nuomonę dažnai visiškai neįsigilinę į šį klausimą ir kurių neįtikins nė popiežius Pranciškus? Nebūkime ir čia lėtesni už latvius, o verčiau visiems savo kaimynams parodykime gerą pavyzdį. Taip pat net jei aktualu viso labo keliasdešimčiai Lietuvos piliečių, lyties keitimo operacijos reglamentas vis dar yra tarytum raudona nuoroda trokštamiausių Vikipedijos straipsnių sąraše. Ir ta raudona nuoroda neleidžia Jums užtikrinti orumo, apie kurį užsimenate programoje.
12. Paradoksai kartais atrodo smagiai, bet ne lyčių lygybės srityje. Džiaugiuosi, kad, regis, Vyriausybė bus egalitariškiausia Lietuvos Respublikos istorijoje. Pripažinkite, kad Vyriausybė ir Seimas iki šiol į smurtą prieš moteris, pajamų nelygybę žiūrėjo taip pro pirštus, kad net turėdami Europos Komisijos lyčių lygybės institutą Vilniuje vieninteliai nepadarėme pažangos. Tikiuosi, čia pažadus ištesėsite, nors paskaičius Jūsų programą, tiesą sakant, lieka neaišku, ar kovosite su smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problema, ar veikiau laikysitės status quo.
13. Gėdinga ir liūdna situacija išlieka kalėjimuose, kuriuose kaliniams retai suteikiama galimybė pasitaisyti, sudaromos sąlygos siaubingai pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus ir žmogaus teises. Neseni skandalai, per kuriuos į paviršių iškilo aukštų pareigūnų atsainus požiūris ir korupcija, verčia daryti sisteminius pokyčius, kad kastos ir aukštas recidyvizmo laipsnis taptų praeitimi. Norisi tikėti, kad Jūsų komandoje yra tinkamai šią problemą išmanančių ir pasiryžusių spręsti.
14. Taip ir lieka neišspręsta dilema, kodėl Lietuvoje tokios mažos pensijos. Gražiai programoje apeliuojama į „stiprius silpniausiuosius“. Vis dėlto kol kas tendencijos tokios, kad Lietuvoje pasenti išties yra baisu.
15. Tikiuosi, kad per ketverius metus surasite daugiau lėšų kultūrai ir švietimui, o svarbiausia – kad būtų užtikrinamas efektyvus lėšų švietimui panaudojimas, gerėtų švietimo situacija ir kiltų pedagogų atlyginimai. Graudžiai skamba, kai kultūrininkai kaip pavyzdinį laikotarpį nurodo smetoninius laikus, kai kultūra buvo tinkamai remiama. Juk išties kultūrai buvo atseikėjama daug lėšų, nors tuo metu buvome vieni neturtingiausių Europoje. Dabar esame Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir į neva nepakankamą ekonomiką baksnoti nebegalime.
16. Labai noriu, kad Lietuva galėtume didžiuotis kaip inovatyvia ir tvaria valstybe. Kodėl įgyvendinant Jungtinių Tautų paskelbtus darnaus vystymosi tikslus (Sustainable Development Goals) esame lenkiami net kai kurių besivystančių šalių? Kodėl darnaus vystymosi partnerystė Lietuvoje yra viena silpniausių grandžių? Gal dėl to, kad to neakcentuoja ir galbūt net nežino nei centrinė valdžia, nei savivaldybės. Neatsipūskime per anksti, net jei bendri rodikliai rodo mūsų visuomenę pasiekus aukštą socioekonominį išsivystymą.
17. Savižudybių lygis išlieka nepateisinamai aukštas ir tai yra kompleksinė problema, kurią įvairiais būdais būtina spręsti. Kaip tamsusis paveldas mus pasiveja epideminis patyčių lygis. Tai mane baugina pagalvojus, kad galbūt ir mano vaikas ateityje galėsiąs tapti patyčių mokykloje auka. Džiaugiuosi, kad psichinė sveikata sulaukia dėmesio vieno iš Jūsų pateiktuose projektuose, tačiau noriu tikėti, kad vien tik žodžiais neapsiribosite.
18. Mes tokie maži pasaulyje! Šiuo metu gyvendamas toli nuo Lietuvos, dažnai pagalvoju, kiek nedaug mūsų ir kaip mes visi vienas su kitu susiję! Labiau mylėkime vienas kitą ir išmokime būti solidaresni, kai kitam skauda, ir nepavydėkime tuomet, kai kitam sekasi. Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės, Jūs esate elitas, tad rodykite pagarbaus bendravimo pavyzdį Seime. Išmokite išgirsti kitokią nuomonę ir ginčytis nežemindami oponento. Išmokite susivienyti ten, kur galite, ir ten, kur būtina dėl ideologijas peržengiančio bendro tikslo.
Linkiu gražių artėjančių švenčių ir telydi Jūsų žingsnius šviesa ir tiesa.
Pagarbiai
Audrius Sabūnas