Linkiu, kad niekada negyventume kaip Švedijoje

Švediją šiek tiek pažįstu. Ne todėl, kad buvau ten daug kartų (to niekada nepakanka pažinti šalį), ne todėl, kad labai mėgstu A. Strindbergo, C. Milleso, T. Tranströmerio ir I. Bergmano kūrybą (tai labai padeda pažinti, bet vis tiek nepakanka), o todėl, kad turėjau ir tebeturiu ten nuoširdžių bičiulių, kurie man praskleidė žydrą švediškosios utopijos uždangą ir leido pažvelgti į tenykštę tikrovę, kur po gana plonu gerovės ir sėkmės sluoksniu slepiasi šalta egoistiško cinizmo uola.