Estijoje rusakalbių sukelti neramumai persimeta į irgi rusakalbiais gausų Latvijos Daugpilį, minia galų gale perima ir šio miesto, ir Latvijos rytų kontrolę, skamba raginimai rengti referendumą dėl „Latgalijos liaudies respublikos“ įkūrimo. Lygia greta plūsta informacija apie separatistų perimtą dalį Lietuvos-Rusijos sienos...
Į įvykius reaguojama Jungtinėje Karalystėje (JK), kurios sostinės komandiniame punkte posėdžiaujantis gynybos komitetas turi apsispręsti, aktyvuoti ar ne NATO įstatų 5 punktą, pagal kurį vienos Aljanso šalies narės puolimas kvalifikuojamas kaip ataka prieš visą organizaciją.
Pirmininkaujantis buvęs JK pasiuntinys JAV Christopheris Meyeris formuluoja klausimus, dėl kurių balsuojama. Jei iš pradžių komiteto nariai pasitiki savimi, įsikertant į temą pasitikėjimas tirpsta. Na, ir kulminacija, kai kiekvienam tenka tarti „taip“ arba „ne“ dėl JK karinio atsako Rusijai.
Buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shireffas sako, jog pasaulis stovi ant branduolinio konflikto slenksčio. JK strateginio komiteto nacionalinio saugumo klausimais specialusis patarėjas Ianas Kearnsas konstatuoja, jog jei pirmo smūgio taikinys yra JK miestai, sprendimas paleisti raketas „Trident“ iš povandeninių laivų Atlanto vandenyne jų neišgelbės.
„Jei darome prielaidą, kad atgrasymas neveikia ir milijonai britų žus, vyriausybė stoja prieš dilemą – mums reikia ar ne milijonų rusų beprasmiškų žūčių. Manau, atsakymas akivaizdus – ne.“ – apibendrina buvęs JK pasiuntinys Rusijoje seras Tonis Brentonas.
Šešiais balsais prieš tris komitetas nusprendžia, jog „Trident“ aktyvuoti neverta.