Atbunka?
Kiekvienam darbui reikia fizinių ir dvasinių žmogaus jėgų. Didžiausi reikalavimai keliami žmogaus mąstymo, intelekto ir valios bei jausmų sritims. Mąstymas mokytojui ar mokyklos vadovui padeda suprasti mokinio raidą ir surasti efektyvesnių būdų perteikti mokomąją medžiagą taip, kad jis ją geriau suprastų. Todėl neretai tenka apžvelgti ne tik mokymo medžiagos turinį, bet ir jos perteikimo formą. Kandidatui į pedagogus, o ypač mokyklos vadovus nukreiptas didžiulis visuomenės dėmesys, keliami dar ir psichologinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: visų pirma labai pravartu pasigilinti į savo vertybinių orientacijų sferą.
Tai pasaulėžiūrinio pobūdžio asmens pozicija, kai jo intelektas, valia, jausmai sutelkiami į tam tikrą veiklos sritį. Pedagoginė veikla iš esmės yra intelektinė. Šiame darbe būtinos visapusės dalyko bei pedagogikos, psichologijos bei metodikos žinios, plati bendroji erudicija. Labai reikalinga pedagoginio intelekto savybė yra polinkis tirti.
Tai padeda išvengti šabloniškumo, kuriam atsirasti jo darbe pavojus yra didelis. Kas metai tos pačios mokymo temos, jos yra kartojamos dar ir paralelinėse klasėse, todėl nekūrybingai dirbančiam mokytojui gali susidaryti įspūdis, kad viskas yra gerai žinoma ir nereikia ieškoti naujo. O kai tik pradedama dirbti šabloniškai, žmogus atbunka, nustoja augęs ir kaip pedagogas ir kaip asmenybė. Teko gyvenime sutikti sutikti gerų mokytojų, kurie pasišventę ugdo vaikus, teko matyti ir pataikūnų, prisitaikėlių, kurių elgesys – lyg norėtų tušinuku išdurti akį savo kolegai, kuris gavo viena valanda didesnį krūvį, didesnę etato dalį.
Nepatrauklios?
Artėjant naujiems mokslo metams, spaudoje pasirodė nemažai publikacijų, pranešančių apie kritinę padėtį Lietuvos švietimo sistemoje. Teigiama, jog pedagogai nori palikti savo darbus. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog palikti švietimo sistemą po karantino daugiausia apsisprendė vyresnio amžiaus pedagogai. „Manau, kad vienas pagrindinių dalykų buvo padidėjęs darbo krūvis. Nuotolinis mokymas pareikalavo iš mokytojų daug jėgų. Kitas dalykas – 60-ies metų ir vyresni mokytojai yra rizikos grupėje. Jiems iš pradžių buvo sakoma griežtai neleisti dirbti kontaktinio darbo, paskui tai virto rekomendacijomis, bet tai įnešė painiavos ir mokytojai apsisprendė palikti švietimo sistemą“, – aiškina jis.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko, mokytojų sprendimą tikriausiai lėmė ne tik iššūkiai karantino metu. „Tai buvo paskutinis veiksnys visame mažų atlyginimų, vyriausybės neigiamo požiūrio į mokytojus kontekste, etatinio apmokėjimo, kur mokytojai gyveno įtampoje ir buvo priversti skaičiuoti valandas“, – mano A. Navickas.
Palangos miesto savivaldybė skelbia konkursus Palangos „Baltijos“ pagrindinės, Palangos pradinės, Palangos Stasio Vainiūno meno, Palangos Šventosios mokyklų, Palangos sporto centro, Palangos švietimo pagalbos tarnybos, Palangos lopšelių-darželių „Gintarėlis“ ir „Sigutė“ direktorių pareigoms eiti. Ar situacija normali, kuomet rajone keičiasi net 8 vadovai? O gal ne tik mokytojo, bet ir direktoriaus pareigos jauniems, gabiems ir perspektyviems specialistams nepatrauklios?
Labai neapibrėžta
„Manau, kad Palangoje trūksta Švietimo įstaigų vadovų dėl to, kad daugeliui baigėsi penkerių metų kadencija. Jei Savivaldybė esamus vadovus įvertina gerai arba labai gerai, dalyvauti konkurse, pasibaigus kadencijai nereikia. Na, pats kol kas dirbu, planuoju gimnazijai vadovauti dar dvejus metus, o vėliau išeisiu. Negaliu atsakyt už savo kolegas Palangoje, bet, mano nuomone, Lietuvoje situacija yra gana kebli. Mokyklos vadovas – viešas asmuo, prisiima milžinišką atsakomybę, turi kurti palanką ugdymo ir mokymosi aplinką mokytojams, mokiniams, pavaduotojams, bendrauti su tėveliais. Sakyčiau ši pareigybė tikrai nėra patraukli. Kas gali norėti milžiniškos atsakomybės už mažą algą?..
Turi būti atranka, kad į šią atsakingą poziciją neateitų bet kas. Testavimas, kompetencijų vertinimas Vilniuje gali apsaugoti sistemą nuo įvairiausių netikėtumų. Tai yra būtina, kad per visą Lietuvą neskambėtų įvairiausi skandalai. Sakyčiau vadovo pareigybė, šiandien gal perdėtai sureikšminama. Mano nuomone apskritai norinčių kandidatuoti nėra dėl to, kad funkcijų atliekama daug, atsakomybė milžiniška, didžiuliai reikalavimai, sudėtingas vertinimas. o atlygis – neadekvačiai mažas. Visi supranta, kad vadovas – ugdymo įstaigos veidas, turėti gerą jį labai svarbu, bet atlygis aiškiai parodo, kad šie specialistai, vis dėlto nevertinami. Tai yra esminis dalykas dėl ko ši darbo vieta nekonkurencinga, norinčių į ją eiti nėra. Išsilavinę, kompetentingi žmonės, kurie gali dirbti kitur – į šias pareigas neis.
Konkursiniai reikalavimai krinta, nes niekas ir taip nesiveržia į šias garbingas pareigas. Vadovo darbas konkretus – reikia geros orientacijos, įgūdžių, teisinio išprusimo, kiekviena klaida gali brangiai kainuoti. Tačiau tokie klausimai savaime nesprendžiami, reikia strateginio požiūrio, valstybės politikos. Koks vyras eis dirbti už 8–9 šimtus ir prisiimti šitokią atsakomybės naštą? Tai turi būti arba savo darbo entuziastas, arba skatina neaiškūs motyvai“, – atviravo Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas.
Tik fanatikai?
„Permainos švietimo sistemoje nesibaigia nuo tada, kai aš baigiau – 1979 metų. Ko tik mes nesame matę? Bijau, kad tai niekada nesibaigs. Bet koks laikinumas, kadencijos, daugeliu atveju įneša chaosą, numatoma trumpalaikė perspektyva. Po rinkimų, keičiasi švietimo politikos formuotojai, dabar ir mokyklų vadovai. Naujai atėjusieji ima kopijuoti ir taikyti įvairiausių valstybių patirtį. O juk geram rezultatui reikia stabilumo, didžiulio įdirbio ir gal kokių 8–10 metų, kad jis pasimatytų. Manau, kad Palangoje dirbantys vadovai – puikūs specialistai, nusiskundimų nėra, moksleivių rezultatai geri. Na, o konkursuose, juk gali dalyvauti ir esami vadovai, vykt į Vilnių, atsakyt į klausimus ir užimt savo vietas.
Mano galva, kadencijos galėtų būti ilgesnės. Juk atėjusiam į naują vietą žmogui reikia adaptuotis, perprast sistemą, padaryt įdirbį, o vos apšilus kojas – tenka trauktis. Kam reikia eit iš darbo, jei žmogus gerai susitvarko su savo pareigomis? Be abejo, šioje vietoje yra ir antra medalio pusė – yra vadovų, kurie užsisėdi savo pozicijose daugiau nei 30 metų, neretai pasijunta nepajudinamais. Tuomet rotacija būtų pagrįsta.
Jei mokykla veikia blogai, nepatenkintas kolektyvas – kaita būtina. Net jeigu ilgametį vadovą pakeis žmogus be patirties, darbo suvokimo ir elementaraus gebėjimo dirbti? Tuomet situacija apsivers į blogąją pusę. Juk gyvenime būna situacijų, kuomet ateina žmogus vadovaut, o realiai nesugeba dirbti, mieste pasklinda blogi atsiliepimai, o darbo vietoje tvyro įtampa. Personalas nebenori eiti į darbą. Permainų norime visi, bet norime gerų. Štai mūsų Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje atmosfera gera, darbo santykiai nuoširdūs, nusiskundimų nėra. Manau, kad neverta keisti esamo vadovo.
Daugelis Palangos mokyklų dirba puikiai, juda į priekį. Na, o pats į vadovus tikrai neičiau, nes man 68 metai. Ir taip būdamas pensijoje vis dar mokytojauju, nes sunku atsisveikinti su mylimu kolektyvu. Mokytojų ir ugdymo įstaigų vadovų, mano galva trūksta visoje Lietuvoje. Patus pagalvokite, o kas eis mokytojauti už tokį atlyginimą. Tai daro tik fanatikai. Sunkus darbas už atlygį, kuris primena pašalpą. Galbūt todėl jauni, baigę aukštus mokslus į tokias pareigas ir neina.
Norint būti tikru mokytoju reikalingas pašaukimas, ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą. Čia reikia ir talento, ir psichologinių žinių , ir takto, bet svarbiausia – mylėti vaikus. Geras mokytojas, nepriklausomai nuo vadovo, reformų dirbs savo darbą gerai, prasmingai. Tie, kurie sąžiningi, jie viską atiduos savo mokiniams. Geri specialistai suvokia kaip dirbti, demonstruoja gerus rezultatus, juos gerbia. Kol kas Palangoje matome, kad švietimas veikia gerai, čia gausu puikių specialistų“, – atviravo Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Dočkus.
Išdrįsta ne visi
„Šiandien spartūs gyvenimo pokyčiai vyksta visose srityse, ypatingai švietime susiduriame su naujais iššūkiais, todėl dideli reikalavimai keliami ir ugdymo įstaigų vadovams. Vadovauti šiuolaikinei mokyklai gali vadovai, ieškantys, kaip keisti mokyklos valdymą, gebantys valdyti kaitos procesus, nuolat tobulinantys vadybinius gebėjimus ir galintys būti vadovais lyderiais.
Būti ugdymo įstaigų vadovu – tai tikrai didelis iššūkis ir atsakomybė, gal todėl ne visi perspektyvūs jauni mokytojai išdrįsta teikti savo kandidatūras vadovo pareigoms užimti. Be to, ugdymo įstaigos vadovui tenka labai didelė atsakomybė, nes tenka organizuoti ne tik ugdymo procesą, bet taip pat rūpintis ir mokyklos ūkiu, mokinių maitinimu, personalo ugdymu, gerai išmanyti teisinę bazę. Palangos ugdymo įstaigoms vadovauja ilgamečiai direktoriai. Kai kurie jų, daugiau nei 10 metų. Dabartiniai teisės aktai numato penkerių metų kadencijas“, – akcentavo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė.
Vengia?
Pasak L. Valužienės, vadovų trūkumas – tai ne Palangos, o nacionalinio masto problema. Ji džiaugėsi esamais mokyklų vadovais, kurie, jos nuomone, yra puikūs vadybininkai ir savo srities profesionalai.
„Palangos ir Šventosios ugdymo įstaigų vadovų veikla šiais metais kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinti labai gerai, apie puikius vadybinius gebėjimus ir šiuolaikišką ugdymo procesą bylojo ir Palangos moksleivių aukšti akademiniai pasiekimai. Skiriant vadovą labai svarbios yra jo vertybinės nuostatos bei turimos vadybinės kompetencijos – kūrybiškumas, atsakomybė, gebėjimas dirbti komandoje, strateginis, kritinis mąstymas, pokyčių valdymas, vadovavimas žmonėms, ugdymui ir mokymuisi. Nacionalinėje švietimo agentūroje Vilniuje pretendentų kompetencijų vertinimą atlieka kvalifikuoti ekspertai“, tad palangiškiai gali tikėtis tinkamų kandidatų. O, ar konkurse bus didžiulė konkurencija – vargu. Nes pastaruoju metu, susidaro įspūdis, jog švietimo sistemos vengia daugelis specialistų.