Palyginti neseniai, praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, daugelis intelektualų buvusioje Jugoslavijoje su siaubu stebėjo, kaip Serbijos lyderiu tapęs buvęs banko klerkas Slobodanas Miloševičius įgyvendina tezę „visi serbai turi gyventi vienoje valstybėje“.
Pastangos baigėsi du metus trukusia byla Hagos karo nusikaltimų tribunole dėl karų Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove, ir nuosprendžiu pirmam istorijoje veikiančiam valstybės vadovui.
„Pakeliui“ gal „savaip“ ironizuodamas S. Miloševičius sumažėjusios (liko Serbija ir Juodkalnija) Jugoslavijos prezidentu buvo padaręs rašytoją, akademiką ir nacionalistą Dobricą Čosičių (prezidentavo 1992–1993 metais), kurį irgi „savaip ironiškai“ iš valdžios išgujo serbų patriotai, prieš tai gal žavėjęsi jo kūriniais – tarkime, serbų klausimui pašvęsta romanų trilogija „Blogio metas“.
Kai blogis čia ir dabar jau skleidėsi jo lyg ir vadovaujamoje valstybėje.