Dabar gi grįžkime į lapkričio archnuotykius Marijos žemėje. Nūdien Zapyškio bažnyčios prieigų klausimas užvirė iki Seimo ir ministerijų lygmens temperatūrų. Pagreitis toks, kad klausimą išmetė iš normalios orbitos ir atvejo masė pasidarė nebenutylima. Rinkti ir skirti atstovai apžiūri atvejį in situ, o šias apžiūras aktyviai transliuoja visos viešosios priemonės. Publika žavisi, kad abejingų nėra ir kad štai, tuoj tuoj bus koks nors destruktyvus sprendimas kaltiesiems nubausti, nes kitaip būti tiesiog nebegali. Bet man norisi atkreipti dėmesį į Kultūros ministro išsakytą nuomonę po vizito karštame taške.
Nuoseklumo dėlei pateikiu citatą:
„Pasirinktos medžiagos, betonas – labai agresyvi invazija į unikalią gotikos erdvę. Buvo galima rasti visai kitokių sprendimų. Mums tai kelia labai daug klausimų. Kultūros ministerija jau pradeda patikrinimą dėl galimų paveldosaugos reikalavimų pažeidimų.“
Taip pasakė Kultūros ministras, savo pavaldume turintis Kultūros paveldo departamentą, kuris, trumpai tariant, palaimino būtent tokio sprendinio atsiradimą. Nesiimkime kol kas narstyti projekto parengimo ir derinimo institucijose procedūrų eiliškumo ir turinio. Tiesiog dar kartą perskaitykime, ką pirmas žmogus Lietuvos kultūroje pasakė. O ištransliavo ministras, tikrai to nenorėdamas, genialią mintį, jog Zapyškio bažnytėlė stovi unikalioje gotikos erdvėje. Suprask, išnykusi miestelio struktūra ir aplink bažnyčią besidriekiantys panemunės arimai yra unikali gotikos erdvė. Neaišku, kokiai kultūrai šis asmuo vadovauja, bet, regis, tai nusišnekėjimo kultūra.
Taip, nedidelė laimė suprasti, kad mūsų Kultūros ministras su visa ministerija užnugary tiesiog nesugeba identifikuoti erdvės kaip objekto ir net nesugeba teisingai nusakyti, ką pats mato. Akivaizdu, kad bažnytėlė stovi atviroje gamtinėje erdvėje, o dėl gamtinių sąlygų miestelis su visu užstatymu yra pasitraukęs kiek tolėliau. Taigi kur čia gotika erdvėje, ministre?
Visiškas „nesuprantu, bet pakomentuosiu“ atvejis. Ir čia verta dar kartą priminti, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išduoda projektavimo sąlygas (spec. reikalavimus), kuriuose nurodo gaires būsimam projektui, pavyzdžiui, objekto dydžiui, dangų tipui ir t.t., bei projektą suderina. Ir tik plačiai visuomenėje nuskambėjus pasipiktinimui, ministras pareiškia, kad pradės patikrinimą dėl galimų paveldosaugos reikalavimų pažeidimų. Išverčiu į žmonių kalbą – šiaip mes viską leidom, bet jei jau kyla tiek pasipiktinimo, tuomet mes save ir savo veiksmus patikrinsim.
Tai laba diena, ministre, ar ne laikas atsisveikint?
Bet tauta nerimsta ir akivaizdžiai nori, kad kaltasis architektas būtų baudžiamas. OK, pažiūrėkime į rinkėjų valią tiesiogiai atstovaujančio subjekto, šiuo atveju Kauno rajono savivaldybės, veiksmus. Juk ne kas kitas inicijuoja ir vykdo tokius projektus, apmokėdamas tiesiogiai rinkėjų lėšomis.
Ne paslaptis, kad savivaldos institucijose vyrauja itin pragmatiškas požiūris architektūros klausimu: kokybiška architektūra, nors ir ilgainiui atsiperkanti, yra brangi, ilgai besitęsianti, kūrybinių ieškojimų ir derinimų su visuomene reikalaujanti ir kitaip nepaslanki sritis. O rinkėjai už durų ir iki rinkimų laiko lieka vis mažiau. Reikia veikti pigiai ir greitai. Kokybė? Ne, mums nesvarbu, bet jei Kultūros paveldo departamentas suderins – tai kokybė kaip ir garantuota.
Pauzė.
Kartoju – jei Kultūros paveldo departamentas suderins – tai kokybė garantuota. Matote, kaip viskas yra linksma? O čia dar darome teorinę prielaidą, kad Zapyškio veiksmas vyksta bekorupciniame vakuume, be statybos rangos interesų, be projektavimo paslaugos viešojo pirkimo mažiausios kainos kriterijumi ir kitų visuomet lydinčių valstybinius projektavimo ir statybos užsakymus dalykų.
Taigi chronologinis paveikslas yra toks:
1. Visuomenėje kyla mada nuošalioje bažnytėlėje rengti tuoktuves, krikštynas ir kt.
2. Prieigų prie bažnytėlės nepritaikymas šiai naujai madai kelia visuomenėje nepasitenkinimą bei politinį susirūpinimą.
3. Politinis lygmuo suformuluoja uždavinį administraciniam lygmeniui.
4. Administracinis lygmuo ieško pigaus ir greito sprendimo, ko pasekoje perka pigiausią projektavimo paslaugą.
5. Pigiausiai projektavimo paslaugai įgyvendinti administracinis lygmuo ir projektą derinančios institucijos, tame tarpe ir teritorinis Kultūros paveldo departamentas, išduoda projektavimo sąlygas.
6. Vadovaujantis sąlygomis, projektuotojas parengia projektą ir jį suderina su sąlygas išdavusiomis institucijomis.
7. Vietos valdžia, Kauno raj. savivaldybės administracija šiuo atveju, išduoda statybą leidžiantį dokumentą.
8. Vietos valdžia, Kauno raj. savivaldybės administracija šiuo atveju, viešųjų pirkimų būdu (t. y. už visuomenės lėšas) nuperka statybos darbus mažiausia pasiūlyta kaina.
9. Visuomenė genama mados toliau gausiai lanko bažnytėlę ir pradeda stebėtis statybos rezultatais.
10. Architektūros kokybės klausimas perauga į masinį reiškinį, kurio dėl mastelio ignoruoti niekam nebeišeina.
11. Vietinės valdžios atstovai, kurie suformulavo konkrečią užduotį ir už visuomenės lėšas nupirko pigiausią projekto parengimo paslaugą, įsispraudė save į kampą taip, kad nenustebtumėme, jei dar nepastatytas objektas bus ardomas ir perstatomas kitaip už papildomus visuomeninius milijonus.
12. Kultūros ministerijos, kuri tiesiogiai išdavė projektavimo sąlygas ir suderino parengtą projektą, atstovai kalba nesąmones ir nemato savyje problemos.
Gerai, kad Jūs protingi, išvadas pasidarysite patys.