Problemą pastebėjau klausydamasis radijo. Diktorius paeiliui padiktavo visus užduotyje minėtus terminus. Netyčia buvo suplaktas žalias miškų ir 5G kokteilis. Po tokio gėrimo darosi kartu. Todėl žodis sengirė vis dažniau naudojamas komedijos žanre, o garsiai ištarti „gelbėkim medžius“ tampa nepatogu. Racionalūs žmonės pradeda nebesuprasti, kas vyksta, todėl nenori būti su visu tuo susiję. Kas atsitiko? Gamtininkams kabinamos įvairios klišės.
Pirma klišė: jei esi už gamtą – esi vatnikas. Aplinkosaugos aktyvistų darbai ir retorika gali būti panaši į tvarką bei rimtį griaunančią jėgą. Kremliaus režimo formuojama informacinio karo žinutė „Lietuva – žlunganti valstybė“ yra panaši į miško gynėjų šūkį „Stop miškų naikinimui“. Aplinkosaugininkai visada pasisako prieš miškų kirtimą, spaudžia valdžią saugoti aplinką, renkasi į mitingus, tačiau tai nėra ėjimas prieš valstybę. Priešingai. Tai ekologinis judėjimas už tuos, kas patys apsiginti negali. Dideli mitingai ir pastebimos priemonės būtinos norint pasiekti nors mažų gamtosauginių tikslų.
Dėmesio – mitinguojantys turi būti atsargūs, nes jie netyčia gali tapti „naudingais idiotais“. Tai terminas apibūdinantis svetimų jėgų išnaudojamus ir nieko nenujaučiančius žmones. Tarkim, jei minia rėkia melagieną, tai minioje – naudingi idiotai. Svarbu pasidomėti, kas organizuoja mitingą. Jei tai įtartinos reputacijos žmogus – būkite atsargūs. Aš neičiau į eiseną, kurią organizuotų žymaus propagandisto Rolando Paulausko aplinkos žmogus.
Antra klišė: esi už gamtą – esi prieš šalies gynybą. Šiuo metu Žemaitijoje ieškoma vietos kariniam poligonui. Pagaliau rūpinamasi Vakarų Lietuvos saugumu. Deja, garsiai pasigirsta pozicija „MES PRIEŠ“. Kareivinių vietiniai kratosi. Mano nuomone, drastiškai kirsti mišką dėl karinio poligono, nėra pati geriausia praktika. Vis tik žinutė dėl poligonų plėtros turėtų būti aiškesnė – „plėskite poligonus, bet nekirskite miško“. Čia vietos aktyvistai užtraukia savanaudžių reputaciją.
„Esi už gamtą – esi burtininkas? Kiek žalos aplinkos apsaugos idėjai pridarys gamtos draugas, Telšių žvėrinčiaus įkūrėjas? Ką Petrui kalba žemaičių dvasios? Radiacija..., paslaptis.., kažkas ateis..., 5G..., išnyksta bitės..., visas pasaulis keičiasi nematomai... Ne šitų bus bazė, bus kitų, trečių. O bazė yra taškas, kurio vykstant pasaulio pasikeitimams nelieka“, – tokios jo mintys.
Per kokius kanalus kalba žemaičių dvasios? Per rusiškus. Be darbo su gyvūnais, žvėrinčiuje aktyviai praktikuojamas šamanizmas. Šokiai aplink laužą, pokalbiai su dvasiomis ir panašiai. Šalyje, kur taip stokojama dėmesio kultūrai, švietimui ir mokslui, įvairūs burtai išlieka populiarūs.
Ieškokime geresnės vietos poligonui. Siūlau mano gimtą Skuodo rajoną. Miškingumas ten labai mažas. Yra daug kelmų ir akmenų, ten patogu slėptis. Poligono pievose sėkmingai perės vyturiai, kuolingos ir kalviukai. Yra eilė žolinių augalų kuriems plisti svarbi ardoma žemė. Karinis miestelis – idėja Skuodui. Vaikams bus smagu matyti karius, tankus bei šarvuočius. Atsiras darbo vietų.
Vis tik netikėta, kad gamtininkams tenka lipti iš informacinių šiukšlių kloakos. Vienoje feisbuko grupėje narys iškėlė problemą – ką daryti? Jis pastebėjo, kad pagrindinei grupės temai – miškų ir saugomų teritorijų, biologinės įvairovės išsaugojimui skirti įrašai pradeda skęsti politikos marginalų įrašuose ir nuorodose kviečiančiose kovoti prieš karantino tvarką, neigiančiose COVID-19 grėsmę, gąsdinančiuose skiepais, 5G, NATO – betrūksta tik plokščiažemių. Prašoma administratoriaus atidžiau moderuoti grupę. Čia išsiskyrė dvi nuomonės. Viena – rūšiuoti turinį, kita – numoti ranka. Atseit, ir taip mūsų mažai – lai dalyvauja bet kas, lai rašo bet ką.
Čia pastebėkime du dalykus. Pirma, sveikintina, kad komentatorius išdrįso kalbėti. Nutylėjimas – taip pat pozicija. Kaip nepatogu kai, pavyzdžiui, medžiotojų bendruomenė aiškiai nepareiškia – mes prieš vilkų išnaikinimą. Antra – būtina nesitaikstyti su melu ir pavojinga propaganda. Žymioji medaus statinė, papildyta šaukštu mėšlo, virsta statine mėšlo. Būti gamtos advokatu visada lengviau stovint tiesos pusėje.
Kažkuris mąstytojas teigė, jog didžiausia aplinkosaugos problema yra žmonių nesusikalbėjimas. Kadaise Dievas sumaišė Babelio bokšto statytojų kalbas ir puikybės simbolio statybos žlugo. Planetos žemės išsaugojimas ateinančioms kartoms yra doras darbas. Prašykime šiam darbui išminties.