Galvotesni dar palaužo savo galvą kodėl, bet šie vienetai nesudaro pastebimo impact’o statistinėse suvestinėse. Nesudaro – tai nesudaro. Bet tai rodo ne ką kitą, kaip daugumos fundamentalų, amžiną ir niekuomet nesibaigiantį įsitikinimą, kad, bet koks vyksmas yra plius minus bepriežastinis ir gilesnis mąstymas neatneša jokių atsakymų.

Jeigu jūs pakliūvate į socialinę, išsilavinimo ir pajamų grupę į kurią pakliūvu ir aš, tuomet jums ne naujiena, kad šiuo metu esate atakuojamas reklamomis internete, siūlančiomis investavimo produktą, kuriame svarbiausias inovatyvus išskirtinumas yra copy mygtukas, kurio paspaudimas įgalina tiesiog kopijuoti kitų, galimai sėkmingiau už jus platforma besinaudojančių veiksmus, tikint, jog tai yra itin patikimas būdas uždirbti nieko neveikiant ir kiek įmanoma mažiau varinėjant neutronus nuosavose smegenyse. Iš pažiūros viskas supaprastinta iki galvojimo funkcijos neatliekančių asmenų poreikių patenkinimo.

Lygiai tas pats yra ir būsto klausimuose Lietuvoje. Dauguma žmonių yra tranzite tarp seno būsto ir naujo, tiek asmeniniam naudojimui, tiek ir investicijai, iš kurios bus semiama finansinė nauda ateityje. Tuo tikima labiau nei Dievo įsakymais ar sezonininėmis nuolaidomis akropoliuose. Ir šis tikėjimas pastatytas ant copy mygtuko, kuris spaudinėjamas nesigilinant ir pernelyg nemąstant. O kam, sakysite. Štai pusbrolis Antanas va nusipirko trečią butą Skuode, tik 4 valandos iki Vilniaus senamiesčio – puiki investicija. Teta Veronika, dvidešimt metų dėliojo vištas Peterbouro fabrikuose ir už santaupas nusipirko sklypelį Kunigiškėse, auksiniame Lietuvos pajūryje, kuriame pristatys būdelių skirtų nei tai trumpam poilsiui nei tai kitoms reikmėms. Abiem atvejais žmonės investavo ir gavo pelnytą grąžą. Na, dar negavo, bet tikėtina, jog gaus. Itin tikėtina, sakysite. Iš šių puikių pavyzdžių, sakysite, išplaukia, jog į būstą reikia investuoti tiek kiek turite, plius tiek kiek paskolina dėdė Antanas ir galbūt dar tiek kiek bankas gali jums paskolinti. O pats būstas tai nelabai svarbu nei kur yra, nei koks. Tiesiog stogas, kad būtų, sienos, dar langai maždaug lyg irgi turėtų būti. Kitkas nėra itin svarbu. Gaila, tik, kad pasiūla ganėtinai ribota, o būstų kainos kaip Šveicarijoj. Na, gerai, kaip Belgijoj.

O dabar pagalvokite apie savo perkamo būsto kokybę iš naudotojo arba naujojo savininko perspektyvos. Štai Lietuvos miestų prieigose jau gerą dešimtmetį sparčiai kyla dešimtys tūkstančių nedidelių vienbučių namelių kvartalai, kuriuos stato smulkūs vystytojai. Nameliai patys iš savęs nėra nei patogūs gyventi, nei gražūs, nei ilgalaikėje perspektyvoje atnešiantys laukiamos finansinės naudos. Jūs nežinote, kaip jie pastatyti, nes matote ir galite pačiupinėti tik išorinius jų paviršius.
P. Džervus

Šis aktyvus pirkimo procesas Lietuvoje nėra bumas, taip kaip jį apibrėžtų vakariečiai. Šį visuotinį apsipirkimą su visais palydinčiais iššūkiais ir pasekmėmis sąlygoja visiškai žemiškos Lietuvos namų ūkių aktualijos. Tai ir visuotinis senųjų būstų nudėvėjimas ir palengva kylanti ekonomika, o kur dar senėjanti visuomenė, poreikių kaita ir begalė kitų objektyvių priežasčių. Tokia socioekonominė terpė yra puiki visiems, kurie nori ir gali pasipelnyti iš masinės būstų pirkimo psichozės Lietuvoje. O čia kaip ir visur – nori visi, bet gali tik nedaugelis. Deja, bet kaip ir visada, nuo to nedaugėlio požiūrio priklauso ir jūsų perkamo būsto kokybė ir pasėkmės, su kuriomis neabejotinai susidursite, kai ateis laikas. O laikas ateis, kuomet baigsis įstatymais nustatyta atsakomybės dėl atliktų statybos darbų kokybės laikas. Tai yra dešimt metų, jeigu jūsų perkamas būstas yra naujos statybos. Jeigu būstas, kurį perkate nėra naujos statybos – už jūsų pirkinio kokybę niekas nėra atsakingas.

O dabar pagalvokite apie savo perkamo būsto kokybę iš naudotojo arba naujojo savininko perspektyvos. Štai Lietuvos miestų prieigose jau gerą dešimtmetį sparčiai kyla dešimtys tūkstančių nedidelių vienbučių namelių kvartalai, kuriuos stato smulkūs vystytojai. Nameliai patys iš savęs nėra nei patogūs gyventi, nei gražūs, nei ilgalaikėje perspektyvoje atnešiantys laukiamos finansinės naudos. Jūs nežinote, kaip jie pastatyti, nes matote ir galite pačiupinėti tik išorinius jų paviršius. Jums neįdomu, kad dauguma šių namelių pamatai yra įrengiami be geologinių tyrimų, grindys įrengiamos netankinant grunto, sienos mūsrijamos iš statybinių blokelių nebūtinai atitinkančių nustatytus maksimalius drėgmės įgeriamumo reikalavimus, sienų mūras apšildomas nekvėpuojančiu putplasčiu, stogo konstrukcija iš netinkamai džiovintos medienos konstrukcijų, jungiamų rūdijančiais elementais ir taip toliau. Kita populiari jūsų finansų kryptis – nedideli butai mistiškai blogos infrastruktūros teritorijose. Šiose teritorijose nėra nei tinkamos transporto nei reikiamos socialinės infrastruktūros. Visur keliausite automobiliu, o keliauti reikės trigubai daugiau nei statistiniam vakariečiui, nes artimiausios socialinės paslaugos, tokios kaip sveikatos priežiūros ar mokslo įstaigos jūsų vaikams yra nutolusiose nuo jūsų naujo perkamo būsto miesto vietose. Nesiplėskime, tikėtina, kad mintį pagavote.

Ši situacija vieną dieną baigsis ir tai labai lengva ir paprasta numatyti. Lietuvoje vystantys procesai tėra vakaruose vykusių procesų atgarsiai, paskaninti vietiniais netikusiais prieskoniais, tokiais kaip būsto politikos nebuvimas, absoliutus privačios nuosavybės neliečiamumas ir vis dar įsišaknijęs atsakomybės nebuvimas. Tokia ekosistema leidžia numatyti tai, jog žmonės perkantys būstus nelabai pasigilinę nei į jų kokybę nei į realizavimo perspektyvas patys savo noru sukuria pirkimo bet ko ir bet kur pandemiją.
P. Džervus

Įdomu tai, kad visa tai jums atrodo nesvarbu. Jums svarbu tik tai, kad jūsų perkamo nerentabilaus būsto kaina yra santykinai šiek tiek mažesnė, nei būstų miestų centruose kaina. Dar visų prekinių ženklų prekybcentriai netoli. Ir viskas. Jūs patenkintas savo pirkiniu ir jūs nežadate sustoti. Pirksite antrą ir trečią būstą nuomai. Kiek sėkmingesni dar įsigis ir sezoninį būstą pajūryje. Statybininkai ir būstų pardavėjai trina delnus ir kepa jums vienodų pastatų vizualizacijas. Viskas važiuoja, nėra laiko galvoti.

Ši situacija vieną dieną baigsis ir tai labai lengva ir paprasta numatyti. Lietuvoje vystantys procesai tėra vakaruose vykusių procesų atgarsiai, paskaninti vietiniais netikusiais prieskoniais, tokiais kaip būsto politikos nebuvimas, absoliutus privačios nuosavybės neliečiamumas ir vis dar įsišaknijęs atsakomybės nebuvimas. Tokia ekosistema leidžia numatyti tai, jog žmonės perkantys būstus nelabai pasigilinę nei į jų kokybę nei į realizavimo perspektyvas patys savo noru sukuria pirkimo bet ko ir bet kur pandemiją. O šiai pandemijai gerokai įsibėgėjus vėl matysime daug nelaimingų veidų, kurie bendrai turės daug niekam nereikalingo nekilnojamo turto.

Saugokite savo sveikatą, plaukite rankas, analizuokite situaciją, užduokite daugiau klausimų, venkite masinių susibūrimų ir domėkitės savo veiksmų pasekmėmis! Tik vadovaudamiesi šiais patarimais, sugebėsite išlikti sveiki ir laimingi. Ir atminkite, kad kopijavimas dar niekur nedavė laukiamo pelno, nes kopija visuomet kvailesnė už originalą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)