Rusijos informacinio karo parsidavėliai: kas, kodėl ir už kiek?

Jokia tironija neapsieina be saldžiabalsių dainių, pigiau ar brangiau parduodančių savo nuomonę, carui, chuntai ar korporacijai. Aš galiu suprasti Rusijos valstietį, dedantį instagrame like ant iki pusės išsirengusio raito Rusijos prezidento foto. Jam jis tiesiog gražus. Aš galiu tikėti, kad kai Kuboje revoliucijos vardu kažkas darė amerikiečių kazino nacionalizaciją, tikėjo, jog būti Robinhudu tai romantika, kova už teisybę ir supuvusio kapitalizmo sunaikinimas. Kvaila, bet gal net šiek tiek miela.

Aš turbūt galiu pateisinti net ir tuos, kurie tiki, jog koks nors pasaulinis mados namų tinklas dabar nuoširdžiai rūpinasi ruoniukais, kuriuos iki šiol žudė tūkstančiais, o tada suprato, jog taip daryti nevalia. Suprato ir dabar pasitaisė; bus ekologiški, tvarūs ir galvos ne apie akcininkų pelnus, bet apie tirpstančius ledynus. Naivu, bet jei jūs tikit, tai aš nesiginčysiu su tikinčiaisiais. Tai ne logikos, o širdies reikalas. Bet juk yra ir tų, kurie supranta, jog Putinas – supuvęs. Fidelis – supuvęs. O „Zara“ greenwashina savo spaudos pranešimus, nes taip dabar madinga. Ir aš noriu jums papasakoti apie šiuos žmones. Apie Rusijos propagandos prostitutes, kurios už prabangų laikrodį pasiruošusios giedoti bet ką. Štai tie žmonės ir jų istorijos.