Prisipažįstu, labai noriu gyventi Gerovės valstybėje, noriu gauti tokią pensiją, kurios užtektų ne tik mokesčiams, valgiui ar rūbams ne iš dėvėtų rūbų parduotuvių, bet ir šiltoms kelionėms Graikiją, Turkiją ar Seišelių salas... „Pasvajok, durneli, kad paukščių takas – tavo kelias“, kažkada pasakė viena nekvaila moteris vienam, jos manymu, kvailam berniukui. To kvailiuko vaidmenyje esame, mes – „namų ūkio“ gyventojai, kurių vardai paskutinius porą mėnesių skamba visose vyriausybininkų informacijose. Labai panašu į Dž. Orvelo „Gyvulių ūkį“ , kur vieno ūkininko gyvuliai sukyla prieš šeimininką, jį išveja ir ūkyje įkuria bendruomenę, kurioje visi gyvuliai yra lygūs, tačiau netrukus išryškėja jog kiti – lygesni.
Emigrantai lygesni?
Taigi, Vyriausybės sprendimai skelbia: bendravimas turi vykti tik viename namų ūkyje, šventes švęsti tik vienam namų ūkiui, automobiliu irgi gali važiuoti tik vieno namų ūkio nariai ir t. t. Ir laikomės tų sprendimų, tačiau valdininkų „kepami“ kai kurie nutarimai atrodo gana keistai: juk jeigu jau negalim vieni pas kitus važinėti, tai negalim ne tik iš skirtingų savivaldybių, bet ir iš užsienių.
Deja, iš užsienių sugrįžę yra „lygesni“: jiems leidžiama ne tik skraidyti pirmyn – atgal, bet ir po visą šalelę blaškytis: juk jie puikiai gali įrodyti, kad į Biržus atvyko pas brolį, į Klaipėdą važiuoja pas seserį, o į Varėną – pas tėvus. Na, tiek to, pasiilgo vaikai Lietuvos, tegu važinėja, nepavydėkim.
Bet kodėl senelis su močiute negali anūkų kitoje savivaldybėje aplankyti, o kiti gali net atostogų į užsienį skristi? Dėl to, kad lygesni?
Lygūs ir lygesni
Dūsta dirbantys pagal individualią veiklą ir verslo liudijimus, kurių šalyje skaičiuojama 280–300 tūkst. Situacija yra apgailėtina, nes žmonės gyvena iš prastovų, o gaunamus 257 euriukus suėda nuomos mokesčiai, Sodra... Bet ir tuos 257 ne visi „individualistai“ gauna. O mes, buvę jų klientai, baigiam save į unitazą nuleisti: vaikštome apžėlę žilais plaukais, baltais antakiais, bet užtat po kaukėmis pasislėpę. O ir tos kaukės nuo kasdienio naudojimo išblukusios, persisukusios kvapais ir prakaitu, nes tos vienkartinės daug kam ilgalaikėmis tapo, nors dėvėti jų dar vis neišmokom. Ne tik senoliui ar senolei, bet ir dažnam iš TV ekranų tautą gyventi mokančiam jos niekaip nosies neuždengia.
Nors maisto produktais prekiauti nedraudžiama, kai kurios turgavietės visgi nusprendė užverti vartus, o prekeiviai dirba tiesiog prie uždarytų turgaviečių vartų, o Vyriausybė vykdo protekcionistinę stambaus kapitalo įmonių, didžiųjų prekybos tinklų, didžiųjų gamintojų politiką – didieji prekybos tinklai kraunasi viršpelnius, planuoja plėtrą, nes jie – lygesni. Prekybos ir degalinių tinklai, kurie nebuvo niekaip suvaržyti, puikuojasi nukentėjusių nuo COVID–19 sąraše. Jie gali gauti paramą, o smulkieji– ne. Maža to, didieji prekybos centrai dirba ir mažųjų sąskaita – pasiima jų klientus, pavyzdžiui, knygų, žaislų, kanceliarinių, švaros priemonių ir kt. prekių galima fiziškai nusipirkti tik prekybos centruose, kurie dar gauna ir paramą iš valstybės.
O „mažiukai“ dirbti negali, pajamų neturi, skolos auga: kirpyklos, masažai, sporto paslaugos, turgaus prekeiviai – visi šie sau darbo vietas sukūrę žmonės pirmojo karantino metu gavo 257 eurų išmoką ir dalinę kompensaciją nuomai už patalpas. Antrojo karantino metu kompensacijos nuomai jau nebeliko, išmoką padidino 3 eurais. Kodėl? Todėl, kad yra lygūs ir lygesni.
Seimo ūkis
Na, o kol mes, eiliniai mirtingieji tik svajojame apie gyvenimą Gerovės valstybėje, joje jau baigia apsigyventi naujieji Seimo nariai: nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, Seimo narių, pradėjusių dirbti tik 2020 m. lapkritį išlaidos augo kaip ant mielių. Per pusantro mėnesio naujokai spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų.
Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų buvęs Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas. Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita. Pavyzdžiui, Laisvės partijos atstovas parlamente Kasparas Adomaitis transporto priemonei eksploatuoti, jo techninei priežiūrai ir remontui nuo lapkričio vidurio jau išleido 1347 eurus, „darbietis“ Vytautas Gapšys – 1036, jo frakcijos kolega Aidas Gedvilas – 1367, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata – 1062 eurus. Konservatoriui Mindaugui Skritulskui automobilio priežiūra kainavo 1101 eurą ir dar 556 eurų jis sumokėjo už jo draudimą. Kiti Seimo naujokai po kelis šimtus eurų skyrė suvenyrams.
Štai socialdemokratas Vidmantas Kanopa tam panaudojo per 1,1 tūkst. eurų, „valstietis“ Linas Kukuraitis – beveik 1 tūkst. eurų, liberalas Andrius Bagdonas – 767, socialdemokratė Orinta Leiputė – 679, „valstietis“ Algirdas Stončaitis – 671 eurą. „Socialdarbietis“ Jonas Pinskus didžiąją dalį parlamentinei veiklai numatytų lėšų skyrė pašto prekėms ir paslaugoms, už jas politikas sumokėjo 1266 eurus. „Darbietis“ Viktoras Fiodorovas 1059 eurus skyrė biuro, kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos nuomai, „valstietis“ Giedrius Surplys 890 eurų sumokėjo viešosios informacijos rengėjams už jų paslaugas. Primenu, kad Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir pan.
Negana to, Seimo valdyba atvėrė kelią didinti parlamentarų padėjėjų ir kitų politinio pasitikėjimo tarnautojų algas. Kai kuriems algos per mėnesį gali kilti net keliais šimtais eurų, nes seimūnai sako, jog už kokius varganus 700 ar 800 šimtus niekas pas juos dirbti nenori. Ale įdomu, kodėl tiek daug buvusių seimūnų niekaip Seimo palikti nenori ir lieka ten patarėjais, padėjėjais? Todėl, kad alga maža ar todėl, jog buvo garantuoti, kad naujasis Seimas pasigailės vargšų ne Seimo narių ir orias mokės algeles? Kas tai – puota maro metu? Ar į Seimą išrenkame tokius neraštingus piliečius, kurie nieko patys nemoka, nežino ir negali, nes turi samdytis teisininkus, patarėjus, padėjėjas ar padėjėjus? Ar todėl, kad jie lygesni?
Prezidentūros lygumos
Na, turime gražų Prezidentą ir neblogą jo žmoną, kuriems rezidencija Turniškėse netinka, nes yra per prasta, nepatogi, nors prezidentams Valdui Adamkui, Rolandui Paksui ir Daliai Grybauskaitei tiko. Na, jie nebuvo išrankūs, juk ne Gerovės valstybę kūrė, nes kurti Gerovės valstybę gerovei nepritaikytame name – negerai, geriau savo namus paversti prezidentūra...
Kuria prezidentas su savo žmonele surėmę pečius gerovės valstybę, kovoja, kad iki Mindauginių būtume beveik visi paskiepyti, nesvarbu– su skiepais ar be jų, vis tiek paskiepys. Ir kur tokios orinės svajonės gimsta?
Tik nuosavame, o ne valdiškame kieme, iš kurio nesimato, ne tik atkeliaujančių į Lietuvą skiepų skaičių, bet ir ištuštėjusios Lietuvos ambasados pasaulyje: Vašingtone jau pusmetį neturime ambasadoriaus, kad be ambasadorių gyvena ambasada prie ES, ambasada Australijoje... Na, dėl Amerikos galime nesijaudinti – gal naujasis JAV prezidentas pats ką nors suras. O kol mūsų Prezidentas skiepys Lietuvą, vėsins politikų galvas, gal ambasados be vadovų ir visai užsidarys? Taip sutaupysim pinigėlių Gerovės valstybei ir skiepams...
Pabaigai – anekdotas iš gyvenimo ir gyvenimas
Anekdotas: Prezidento Gerovės valstybės programa: 1. Padaryti žmones turtingus ir laimingus. Priedas nr.1 – žmonių sąrašas pridedamas.
Lygesnieji sau pietums paršiuką kepa, o lygieji lajum duoną tepa ir nepakliuvę į sąrašą sėdi savo užsnigusiuose kaimuose be elektros, kapstosi apšiurusiose pustuštėse piniginėse ieškodami stebuklo – o gal dar kur užsiliko koks euriukas...
Ilgai sėdėsim? O gal imkime ir pradėkime savo sąrašą sudarinėti?