Naratyvas „Facebooke“: 2017 m. kovo 20 dienos rytą savo namuose „Pocantino Hills“, Niujorke, eidamas 102 metus mirė bankininkas ir globalistas Davidas Rockefelleris. Kaip atsitiko, kad pasaulyje farmacijos firmų esama lyg ir daugybė, o visų jų šeimininkas – vienas ir tas pats? Kaip atsitiko, kad mūsų gydymas atsidūrė firmų, kurios pelnosi iš žmonių nuodijimo ir žudymo, rankose? Kaip atsitiko, kad medicina pasirinko kelią, kurį jai nurodė žmogus, kaltinamas daugpatyste, prievartavimu, sukčiavimu ir šarlatanyste? (kalba ir punktuacija nekoreguota)
Dar vienas ten pat: Jei skaitote delfinus (? –A.S.), greičiausiai įsivaizduojate, kad leftistai tiesiog skęsta Sorošo piniguose, o prieš juos kovoja keli likę tradicijų saugotojai, giliai apkasuose. (kalba ir punktuacija nekoreguota)
Naratyvas ne iš „Facebooko“ – apie besimaudančius piniguose: sausio 19-ąją žurnalo „Forbes“ interneto puslapyje paskelbtas 25 pozicijų dosniausių JAV milijardierių reitingas, įvertinus jų per gyvenimą suaukotas sumas iki 2020 metų pabaigos. Pirmas sąraše – investuotojas Warrenas Buffettas, labdarai (daugiausia sveikatos apsaugai bei kovai su skurdu) skyręs 42,8 milijardo dolerių, kai jo turtas sausio 14 dienai vertintas 88,8 milijardo. Antri – Billas ir Melinda Gatesai, kurie šiuo metu disponuoja 120,7 milijardais dolerių, o labdarai yra skyrę 29,8 milijardus.
Trečioje pozicijoje – finansininkas, globalaus liberalizmo apaštalas Georgas Sorosas, kuris, disponuodamas 8,6 milijardų dolerių turtu (duomenys tai pačiai sausio 14-ajai), per gyvenimą paaukojo 16,6 milijardo. Milijardierius nuo 1979 metų 120 šalių yra įsteigęs „Atviros visuomenės“ fondus, pernai paramai žurnalistikai, žmogaus teisėms, kovai su diskriminacija skyrė 1,2 milijardo.
Yra reitinge, bet žemesnėse pozicijose, ir buvęs Niujorko meras Michaelis Bloombergas, „Amazon“ steigėjo Jeffo Bezoso buvusi žmona MacKenzie Scott, Markas Zuckerbergas su žmona Priscilla Chan. Ir taip toliau.
* * *
Kebloka rašyti apie filantropą finansininką ar finansininką filantropą, kai savo bibliotekoje turi bent keliolika su „Atviros Lietuvos fondo“ (ALF) parama išleistų knygų. ALF – G.Soroso 1990 metais įkurta organizacija, kurios tikslai – visapusiškai plėtoti pilietinės visuomenės veiklą, stiprinti pagrindinių teisių, mažumų apsaugą Lietuvoje ir Europoje.
Tarp tų knygų yra, tarkime, 1992-aisiais leidyklos „Katalikų pasaulis“ išleistas Arno Anzenbacherio „Filosofijos įvadas“. Atsigręžiant į teksto pavadinimą (kur apie dešiniuosius konservatorius), čia galima įžvelgti faktinį-vertybinį neatitikimą, dėl ko nuoširdesnį įžvelgusįjį gali ištikti kognityvinis disonansas, tarkime, protu niekaip neįstengiant apdoroti tokios dabartinių laikų alegorijos.
Įrodymas, kad ne visada įstengiama. Lapkričio 24-ąją Ukrainos partija „Opozicinė platforma – už gyvenimą“ Kijeve prie JAV ambasados organizavo mitingą prieš išorinį šalies valdymą. Vienu jo elementų tapo performansas, kurio metu žmogus G. Soroso kauke užmetė lasą ukrainiečių tautiniais drabužiais vilkinčiai mergaitei. Dalyje tos šalies žiniasklaidos tada klausta, kodėl propaganda apie G. Sorosą bei išorės valdymą lengvai užvaldo daugelio ukrainiečių protus.
Bet jei jau pradėta rašyti, gal primintinos kai kurios tendencijos. „QAnon“ sąmokslo teorija atsirado 2017-ųjų spalį anonominiame interneto forume „4Chan“. Pagrindiniu priešu jos šalininkai „paskyrė“ vadinamąją giluminę valstybę (deep state) – nesiafišuojančią, niekieno nerinktą, ypatingais įgaliojimais apsirūpinusią grupę įtakingiausiųjų. „QAnon“ pasaulio paveiksle Rothschildų šeima išpažįsta šėtonišką kultą, G.Sorosas ir Barackas Obama skatina prekybą vaikais. Ir taip toliau.
Gruodžio 3 dieną „Deutsche Welle“ informavo apie Europos Sąjungos išvakarėse vieningai priimtą rezoliuciją dėl nerimą keliančių antisemitizmo apraiškų Senajame Žemyne. Rezoliucija priimta pagrindu Europos pagrindinių teisių gynimo agentūros tyrimų, pagal kuriuos grėsmių žydų bendruomenėms padaugėjo ryšium su koronaviruso pandemija bei sąmokslo teorijų suvešėjimu.
* * *
Izraelio interneto leidinyje „Sem40.co.il“ maždaug prieš dešimtmetį būta teksto „Dar vieno judofobo vardas yra... G. Sorosas“. Jo autorius, buvusios Sovietų Sąjungos žydas, Amerikoje tuo metu gyvenęs virš 20 metų Grigorijus Gurevičius citavo konservatyvų politikos apžvalgininką (angliškoje „Wikipedijoje“ nurodoma, kad ir sąmokslo teorijų kūrėją) Glenną Becką, kuris G. Sorosui skirtoje radijo laidoje 2010 metų lapkričio 10-ąją sakė: „Sorosas padėjo savo tėvui konfiskuoti į Aušvico mirties stovyklą siunčiamų žydų turtą. Jis buvo Europos žydų naikinimo sistemos dalis. Negaliu tikrai pasakyti, ar tai teikė G. Sorosui malonumą ir ar turėjo jis pasirinkimą. Jam tebuvo 14-a ir jis stengėsi išgyventi. Negaliu jo teisti.“
1944-aisiais vokiečiai okupavo Budapeštą, prasidėjo masinė žydų deportaciją į Aušvicą, bet George'o tėvui pavyko gauti suklastotus dokumentus, jog Sorosai yra krikščionys.
Pasak publikacijos autoriaus, didžiausios Amerikos žydų organizacijos „Anti-Defamation League“ (ADL) prezidentas Abrahamas Foxmanas griežtai pasmerkė G. Becką už politinį nekorektiškumą, nurodęs, kad G. Sorosas neturėjo pasirinkimo.
Po karo išleidęs keletą knygų apie savo praeitį, kuriose su pasididžiavimu kalbėjo apie motiną, kuri gėdijosi žydiškos kilmės bei buvo aktyvi antisemitė, apie 1944-uosius G. Sorosas rašė: ...tie dešimt mėnesių okupuotame Budapešte buvo laimingiausi mano gyvenime... Su tėvu gyvenome rizikingai ir gerai leidome laiką.“ G. Sorosas yra ir sakęs, kad nejaučia sąžinės priekaištų už tuos 10 mėnesių.
Pasak G. Gurevičiaus, pokario metais šio žmogaus antisemitizmas sustiprėjo, į ką nurodo, kad ir jo frazė interviu „New Yorker“ 1995 metų sausį: „Jūs niekada neįveiksite antisemitizmo, nes elgiatės kaip klanas, gentis.“ „Dar vieno judofobo vardas yra... G. Sorosas“ autoriui atrodė nesuprantama, kodėl negirdėti Amerikos žydų balsų prieš tokias finansininko pažiūras, esą JAV gyvuoja dešimtys didelių ir mažų etninių grupių ir tik žydai atkakliai laikosi savižudiškos asimiliavimosi politikos.
* * *
2017-ųjų rugsėjį peticija dėl G. Soroso pripažinimo teroristu Baltųjų Rūmų interneto puslapyje per kiek daugiau nei 10 dienų surinko 100 tūkstančių parašų.
Kita vertus, jis nevisada buvo odiozinė figūra. Kuomet praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį su partneriu Jimu Rogersu valdė apribotos rizikos fondą „Quantum“, buvo visai kuklus milijonierius, kurį težinojo Volstryto akcijų rinkų specialistai.
G. Sorosas išgarsėjo perkopęs 60-metį, kuomet 1992 metais pradėjo sudėtingą žaidimą prieš britų svarą. Supratęs, jog šis pervertintas, investavo 10 milijardų dolerių į manipuliacijas svaro verte su viltimi į jo devalvaciją, jo pavyzdžiu pasekė kiti rinkos žaidėjai, galų gale Jungtinės Karalystės (JK) centrinis bankas ir finansų ministerija spaudimo neatlaikė, devalvacija įvyko. Jos rezultatas – JK prarado apie 3,4 milijardo svarų ir buvo priversta palikti Europos valiutų sistemą, G. Sorosas uždirbo milijardą dolerių ir tapo tarptautine žvaigžde.
Panašų algoritmą finansininkas pakartojo su Azijos (nuo Pietų Korėjos iki Indonezijos) valiutomis, „paleidęs“ akcijų rinkų krizes visame pasaulyje, įskaitant JAV interneto kompanijų „burbulo“ sprogimą jau šio amžiaus pradžioje.
Būsimasis Nobelio ekonomikos premijos laureatas (pelnė ją 2008 metais) Paulas Krugmanas net įvedė terminą „sorosai“, žymintį pasaulines krizes provokuojančius rinkos spekuliantus. Teisybės dėlei dera nurodyti, kad problemos pietryčių Azijoje kaupėsi bent dešimtmetį (P. Krugmanas tą pripažino), G. Sorosas procesą, taip sakant, tik aktyvavo.
Nuo tada G.Sorosas įvardijamas ne tik svetimų bėdų sąskaita turtėjančiu investiciniu maitvanagiu, bet kaltinamas ir politine motyvacija. Malaizijos ministras pirmininkas reformatorius Mahatiras Mohamadas yra pareiškęs, ka ne tik jo šalies valiutą ringitą finansininkas devalvavo bausdamas Pietryčių Azijos valstybių organizacijos ASEAN nares už priėmimą į savo gretas Mianmaro, kuris kaltintas žmogaus teisų pažeidimais.
Žodžiu, lygia greta su labdaringa veikla finansininkas filantropas garsėja ir kaip finansinis pabaisa.
* * *
Dar praėjusio amžiaus pabaigoje Vakarų konservatoriai neturėjo nieko prieš G. Sorosą, mat šis skyrė milijardus komunizmo paveldui Rytų ir Vidurio Europoje naikinti.
Bet labdara kuo toliau, tuo labiau „apaugo“ politika. Prezidento Georgo Busho-jaunesniojo politiką G. Sorosas viešai vadino grėsme Amerikai ir pasauliui, po šio pradėto karo Irake 2003 metais ėmė skirti milijonus demokratų partijai.
Po 2016-ųjų Amerikos prezidento rinkimų G. Sorosas statė ne vieną milijardą už Donaldo Trumpo prezidentavimo nesėkmę ir pralošė. D. Trumpo gerbėjai atsakė tuo pačiu ir negailestingai „kalė“ finasininką savo leidiniuose, pavyzdžiui, „Breitbart“.
D. Trumpo ir G. Soroso santykių peripetijos – ištisa atskira „saga“. 2019-ųjų rugsėjį pamėginusi aiškintis, kodėl G. Sorosas dešiniųjų konservatorių kategoriškai laikomas pasaulio sąmokslo centrine figūra, BBC pateikė keletą istorijų.
Kai 2017-ųjų rugpjūtį kraštutiniai dešinieji surengė fakelų eiseną („Žydai mūsų nepakeis!“ – skandavo žygeiviai) Virdžinijos valstijos universitetiniame Šarlotsvilio mieste, tarp jų ir kairiųjų prasidėjęs konfliktas baigėsi 32-ejų moters žūtimi bei dar 19 žmonių sužeidimais, kai dešiniųjų šalininkas automobiliu įsirėžė į kairiųjų minią. Internete platinta versiją, esą išpuolį apmokėjo G. Sorosas, siekdamas suteršti prezidento D. Trumpo reputaciją, jos šalininkai finansininko-filantropo pagalbininku nurodė įvažiavimą nufilmavusį Brennaną Gilmoreą, esą jam kaip slapto perversmo grupės atstovui G. Sorosas mokėjo 320 tūkstančių dolerių per metus.
2018 metų spalį 56-erių italės ir filipiniečio sūnus Cezaras Sayokas iš Floridos žinomiems demokratų politikams bei prezidento D. Trumpo kritikams paštu išsiuntė apie 14 savadarbių bombų. Vienu adresatų tapo G. Sorosas, bet prieš C. Sayoko kaltės pripažinimą internete paklajojo versija, kad istoriją su sprogstamaisiais užtaisais organizavo pats finansininkas.
Tų pačių metų rudenį likus mėnesiui iki tarpinių rinkimų į Kongresą iš Hondūro į JAV patraukęs imigrantų karavanas grėsė pakenkti respublikonams. Televizija „Fox News“ prisiminė, kad G. Sorosas juk pasisako už sienų atvėrimą, o buvęs Kongreso Atstovų rūmu narys respublikonas Jackas Kingstonas pareiškė, kad akcija gerai organizuota, vadinasi, kažkas ją finansavo, o tuo dažniausiai užsiima G. Sorosas. Kai prezidento D. Trumpo per spaudos konferenciją paklausė, ar imigrantų nefinansuoja finansininkas-filantropas, šis atsakė, jog tai jo nestebintų, daugelis taip mano.
Ir taip toliau.
G. Sorosą piktadariu laiko Armėnijoje, Australijoje, Hondūre, Filipinuose bei daugelyje kitų šalių (BBC Lietuvos nepaminėjo). Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas yra pareiškęs, kad finansininkas yra žydų sąmokslo ašis, sąmokslo tikslas – išbalansuoti Turkiją bei kitas šalis. Buvęs Italijos vicepremjeras, dešinės partijos „Šiaurės lyga“ lyderis Matteo Salvini kaltino finansininką filantropą siekiu užpildyti jo šalį imigrantais, mat jam patinką vergai.
Pasak „Brexito“ organizatoriaus Nigelo Farage'o, G. Sorosas aktyviai kvietęs imigrantus į Europą ir todėl yra viena didžiausių grėsmių Vakarų pasauliui. Izraelyje nepamiršta jo replikos praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, jog jis apskritai ne prieš Izraelio valstybę, bet asmeniškai jos dalimi būti nenori.
1993-aisiais finansininkas 25 tūkstančiams rusų mokslininkų per Tarptautinį mokslo fondą padalino po 500 dolerių, už jo pinigus Rusijos mokslo laboratorijos pirko įrangą, virš šimto bibliotekų papildė fondus, 1996 metais G. Sorosas įrengė ir finansavo interneto centrų veiklą 33 šios šalies aukštosiose mokyklose. Rusijoje G. Soroso finansuojamos organizacijos nepageidautinomis paskelbtos 2015 metų pabaigoje.
* * *
Vaizdus požiūrio į G. Sorosą indikatorius yra jo tėvynės Vengrijos santykis su pasaulinį garsą pelniusiu savo sūnumi. Tėvynėje filantropas ne tik yra persona non grata, bet ir paskelbta jo paieška. „Atviros visuomenės“ biuras Budapešte uždarytas 2018 metų gegužę.
Negelbėjo humanitariniai projektai, Budapešte įsteigtas Vidurio Europos universitetas (filantropas jam išleido 420 milijonų eurų) nei nemokamas moksleivių maitinimas. Konservatyvus ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ (kiek Vengrijoje demokratijos – kitas specialus klausimas) nepajudinami įsitikinime, kad tikras slaptas filantropo planas – užpildyti šalį imigrantais ir taip sunaikinti vengrų naciją.
Kaip BBC nurodė Vengrijos vyriausybės spaudos sekretorius Zoltánas Kovácas, į finansininko imperiją per pastaruosius du dešimtmečius suplaukė milijardai dolerių, ir nėra naivuolių, kurie patikėtų, jog jo filantropinė veikla – vien kilnus gestas, be specialaus tikslo.
Vengrijos vyriausybė išleido 100 milijonų dolerių prieš finansininką nukreiptai kampanijai žiniasklaidoje ir atsitvėrė nuo jo kišimosi į šalies gyvenimą įstatymų paketu „Stop Soros“. Pats filantropas tai pavadino antisemitiniu veikimu. Ironiška.
Pasak spaudimo galų gale neatlaikiusio ir į Vieną 2019-aisiais persikrausčiusio Vidurio Europos universiteto rektoriaus Mikhailo Ignatyevo, V. Orbano vyriausybė nusprendė paversti G. Sorosą priešu numeris vienas. Čia jau pateiktą tokio žingsnio motyvaciją (dėl kišimosi į šalies vidaus reikalus) BBC siūlo papildyti ekskursu į 2013-uosius, kai „Fidesz“ lyderiui prireikė patarimo, kaip vėl būti perrinktam.
Patarimą jis gavo Niujorko valstijoje iš garsaus politinio konsultanto Arthuro Finkelsteino, kuris yra dirbęs JAV prezidentams Richardui Nixonui, Ronaldui Reaganui, Georgui W.Bushui-vyresniajam ir D. Trumpui. Tai jo teikimu žodis „liberalas“ politikoje virto nepadoriu žodeliu.
Pasak BBC, A. Finkelsteinas kartojo, jog nereikia kariauti su visa „Al Qaeda“, o tik asmeniškai su Osama bin Ladenu. Kitaip tariant, rekomendavo politiką personalizuoti, todėl pasiūlė V. Orbanui į priešus G. Sorosą kaip idealų atvejį, kurio krašutiniai dešinieji nekenčia kaip žydo, kraštutiniai kairieji – kaip kapitalisto.
Ironiška, kad A. Finkelsteinas pats buvo žydas, ir jau virš bet kokios nabagės ironijos yra aplinkybė, jog V. Orbanas kaip liberalas 1989-aisiais gavęs G. Soroso fondo stipendiją metus stažavosi Oksfordo Pembrouko kolegijoje.
Panašu, Vengrijos ministras pirmininkas šventai laikosi konsultanto priesako ir net jį kūrybiškai praturtina. Ištrauka iš V. Orbano rinkiminės kalbos 2018 metais: „Mes kovojame su priešu, kuris nuo mūsų skiriasi. Jis ne regimas, o slepiasi, ne tiesmukas, bet klastingas, ne garbingas, o be principų, ne nacionalinis, o tarptautinis, netiki darbu, spekuliuoja pinigais. Jis neturi tėvynės, bet jam atrodo, jog valdo visą pasaulį.“ Šiaip jau primena šį tą iš praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio.
Aišku, V. Orbanas rinkimus laimėjo dideliu skirtumu.
* * *
Atrodytų, beatodairiškas (visomis prasmėmis) finansininkas-filantropas yra tikras tik dešiniųjų konservatorių siaubas visame pasaulyje. Nieko panašaus. Kairiesiems G. Sorosas yra klasikinis korumpuoto, bet kokius principus ignoruojančio kapitalisto-maitvanagio pavyzdys, kuriam nepadės jokia filantropija. Tie patys jo remti Amerikos anarchistai viename renginyje skandavo: „Sorosai, Sorosai, kur mūsų pinigai?“
Kol finansininkas, atviros visuomenės šalininkas, leidžia pinigus programoms visame pasaulyje, ją gaunantys neabejotinai yra dėkingi. G. Sorosui remiamose valstybėse pradėjus diegti savo išpažįstamus principus, šių elitai sako ačiū jau labai nebūtinai.
Iš kitos pusės, bent du šio teksto herojai savo nenumaldomu būdu entuziastingai demonstruoja „dialektinę vienybę“ – Sorosas kaip „išvirkščias“ Trumpas, šis kaip „išvirkščias“ Sorosas ir abu kaip finansinio kapitalizmo kvintescencija, šventai įtikėję, kad pinigai sprendžia viską. Gal ir todėl finansininkas (ir dar su tokia biografija) ir filantropas vienu metu „išsitenka“ ne visose galvose.
Amerikiečių fantastas Henris Kuttneris yra pasiūlęs puikų siužetą: per Antrąjį pasaulinį karą britai vokiečiams mestelėjo atgalinio laiko skaičiuotę, lingvistų sukurtą tokiu būdu, kad jos neįmanoma pamiršti. Ir nabagai vokiečiai plūkėsi ties ja, užuot susitelkę ties parama ugnimi savo kariams.
P.S. Daugumai tik prieš kokius 30 metų (kad ir tais pačiais 1992-aisiais, kuomet „Katalikų pasaulis“ už G. Soroso pinigus išleido reikalingą knygą) situacija su G. Sorosu gal dar būtų giaužusi kvapą. Dabar ne tai kad „negniaužia“, o veikiau kelia teisėtą susierzinimą – kurių galų turėtų „gniaužti...“ Nes yra tapusi norma, normalumu. Nekenčiantys Soroso, Trumpo, Rocfelerių, Rotshildų (sąrašą galima ir suinteresuotiems neišvengiama tęsti) tiek svaiginasi neapykanta, kad neturi laiko gyvenimui. Gal net nenori turėti.