„Tai kam man vyras, jei aš viską galiu pati?“. Kodėl išgirdus šią frazę apima nusivylimas?

„Tai kam man vyras, jei aš viską galiu pati?“ Susipažinus su moterimi ir išgirdus tokią frazę, mane apima ir nusivylimas, ir pyktis, ir abejingumas, ir noras priversti persigalvoti. Paaiškinsiu, kodėl.

Kodėl apima nusivylimas?

Nusivylimas apima dėl to, kad taip teigdama moteris nesąmoningai naudoja socialinės aplinkos įdiegtą mąstymo programą. O ją naudoja, nes kitaip nežino, kitaip per sudėtinga ir tenka patirti stresą keičiant požiūrį. Toks mąstymas yra patogus. Su tokiu mąstymu moteris jaučiasi bendrijos nare, ir taip morališkai saugiau. Taip išvengia komentarų dėl nemoteriškumo. Taip išvengia savo vidinio kritiko komentarų dėl nemoteriškumo. Taip palaiko savo užgyventus įsitikinimus dėl moteriškumo.

Kas nutiktų, jei juos imtume staiga ar bent palaipsniui nutrauktume?