Ypač daug įtakos tam turėjo televizija, žurnalai ir kiti kanalai, kuriais mus pasiekia jau suformuotas gražaus žmogaus įvaizdis. Ši teorija yra patvirtinta ir mokslinėmis studijomis, vertinant grožio įsivaizdavimą kaimeliuose Nikaragvoje. Vienuose žmonės matė JAV kuriamą turinį ir kuriuose neturėjo tokios galimybės. Spėkite, kuriuose patrauklesnėmis buvo laikomos lieknos moterys?
1960–1970 metais figūringąją Marilyn Monroe tobulosios moters standartų paieškose pakeitė berniukiškoji Twiggy. Tai nebuvo lieknumo kaip grožio ekvivalento pradžia, moterys nepasiekiamais standartais žavėjosi ir anksčiau – paguglinkite Camille Clifford ir vien nuo minties apie šitaip suveržtą korsetą jums užims kvapą. Vis dėlto, Twiggy erą galime laikyti lūžio tašku. Vidutinis amerikiečių moterų KMI tuo metu – 25,2.
Sekantį dešimtmetį į madą atėjo tų laikų grožiu standartu laikyta Farrah Fawcett ir dietinės piliulės, kurių vienas ingredientų buvo amfetaminas – juk puikiai mažina apetitą. Kitas dešimtmetis – mums puikiai pažįstamų Claudia Schiffer, Cindy Crawford ir Naomi Campbell era. Didžioji dalis „Playboy“ modelių tuo metu jau svėrė mažiau nei jų ūgiui sveikas svoris.
Dar kitą dešimtmetį – prieš pat 2000-uosius ant pjedestalo lipa superliekna, bet milžiniškomis krūtimis galinti didžiuotis Pamela Anderson. Į kitą svarstyklių pusę stoja Keira Knightley, Natalie Portman ir lieknumą į pirmąją vietą pastatančios didžiausių prekės ženklų reklamos. Tuo metu vidutinis amerikietės KMI jau pasiekia 27.5.
Ant didžiųjų podiumų „plius“ dydžio modeliai šiais laikais dėvi 6–12 dydį arba kitaip: XS-M. Net dėvėdamos XS dydžio drabužius, kai kurios moterys yra laikomis plius dydžio modeliais. Matyt, nereikia nė sakyti, kad vidutinė (ne pliusinė – vidutinė) moteris Amerikoje jau nebetelpa į plius dydį.
Manydami, kad amerikietės – mėsainių prisišveitusios storulės, atsiminkite, kad vidutinė 170 cm ūgio moteris JAV svertų apie 83 kg, o vidutinė tokio pat ūgio lietuvė – apie 75,3 kg (paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis). Skirtumas nėra toks didelis, o plika akimi – kartais ir sunkiai pastebimas.
Beje, palyginimui: 170 cm aktorė Keira Knightley sveria apie 49 kg, Sandra Bullock – 54 kg, Jessica Alba – 56 kg, 73 kg sverianti Amy Schumer kaip taisyklė visad gauna komiškus storulių vaidmenis, o jos KMI vis tiek mažesnis už vidutinį lietuvaitės.
Didžiausia problema šiuolaikinėje visuomenėje – kad darbinį kūną pavertėme norma. Tikiu, kad didžioji dalis dizainerių ir fotografų su manimi sutiktų, jei sakyčiau, kad lieknas kūnas yra paprasčiausiai patogesnis darbui. Jei modelio darbas – pademonstruoti drabužį, kūnas neturėtų tam trukdyti.
Spėju, kad esate vidutinės figūros žmogus. Susikūprinkite, palinkite į šoną ir stebėkite savo pilvą. Net nereikia būti vidutinės figūros – dauguma lieknų žmonių taip pat pamatys besiformuojančias odos ar riebalinio audinio raukšles. Pakelkite ranką į šoną – ar turite sparnelius žąstuose?
Apatiniams ir viršutiniams drabužiams demonstruoti ant podiumų ar prieš kameras pasirenkami modeliai jų neturi arba tikimybė, kad kokia raukšlė nukreips dėmesį nuo drabužio, pasidaro minimali. Tai – darbinis kūnas, kuris puikiausiai tinka tam, kad nenukreiptų dėmesio nuo tikrosios vakaro žvaigždės – demonstruojamo drabužio.
Tokį kūno standartą perkelti į kasdienybę – tolygu pražūčiai. Sakyti, kad moteris, neatitinkanti šių standartų – apsileidusi – tas pats, kaip smerkti bet kurį vyrą už tai, kad jis nevairuoja lenktyninio Formulė-1 bolido. Taip, yra žmonių, kuriems tokio automobilio reikia, kurie juo besinaudodami uždirba pinigus duonai, bet ką su juo veiktumėte jūs? Stovėtumėte kamščiuose pakeliui į tikrą, o ne įsivaizduojamą savo darbą?
Daugumai mūsų išriedėti į gatves su lenktyniniu automobiliu būtų ne tik nepraktiška, bet ir pražūtinga. Retas galėtų pasigirti puikiai žinantis kaip suvaldyti 300 km/val. greitį per mažiau nei 10 sekundžių pasiekiantį automobilį. Lygiai taip pat pražūtinga gali būti ir turėti itin liekną, dažnai net kliniškai nesveiką anoreksišką figūrą. Kol ją esame priėmę kaip normą, tol pasmerkiame save vis didėjančiam valgymo sutrikimų ligų skaičiui ir prastam savo kūno vertinimui.
Turiu atsiprašyti, kad šitą tekstą paskyriau moterų kūnams. Vyrai taip pat susiduria su nerealistiškais standartais. Toli gražu ne kiekvienam duotas lieknas liemuo, platūs pečiai, raumeninga krūtinė ir didelis ūgis. Toli gražu ne kiekvienas gali džiaugtis tualeto ženkliuko V formos torsu, o kai kuriems reklamose matomi išryškinti raumenys įmanomi tik kenksmingų papildų ar normaliam gyvenimui laiko nebepaliekančių alinančių treniruočių pagalba. Kai kuriems ir tai nepadėtų pasiekti to tobulu vadinamo kūno.
Didžiulį perversmą padaręs body-positive judėjimas turi ir juodąją pusę. Po truputį nustodami reikalauti iš savęs anoreksiškų figūrų, galime nukeliauti į kitą kraštutinumą, kai sergančiam nutukimu žmogui yra kartojama, kad keistis ne tik nebūtina – net negalima.
Nežinau, kaip ilgai klaidžiosime tarp kraštutinių pasirinkimų ir nuo nesveikai anoreksiškų grožio standartų šokinėsime prie lygiai taip pat mirtino nutukimo garbinimo, bet faktas, kad mums būtina susitaikyti su tuo, kad jokiu metu pasaulyje ir jokiomis valios pastangomis nepasieksime, kad mūsų visų kūnai būtų vienodi.
2019 metais vien Amerikoje dietoms, lieknėjimui ir su tuo susijusiems papildams bei priemonėms buvo išleisti 72 milijardai JAV dolerių. Tais pačiais metais Lietuvos biudžetas buvo 10,5 milidardų eurų. Yra žmonių, kuriems besaikis nepasiekiamų kūno standartų vaikymąsis – naudingas. Yra žmonių, kurie jums niekada nepasakys, kad jūsų kriaušės ar pieštuko formos figūra niekada nevirs smėlio laikrodžiu. Kad jūsų užpakalis niekada neatrodys taip, kaip ant „Victoria’s Secret“ podiumo stovinčio supermodelio. Dievaži, paieškojus nuotraukų internete, net jos pačios užpakalis taip neatrodo.
Mūsų darbas – nustoti saviškius kūnus lyginti su darbiniais kūnais, kaip savo kasdienės škodos ar fiato nelyginate su Formulės-1 bolidu. Geriau pasirūpinti nuosava mašina, jai pilti kokybišką kurą ir padėti nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą, nei svajoti apie tik trasoms tinkamą bolidą, kuris per gyvenimą gali likti nepasiekiama svajone.