Interneto platybėse nuomonių formuotojų pasisakymų apie kaukių įvedimo neva absurdą – apstu. Baisu, kad dar daugiau tokioms nuomonėms pasiduodančių. Kai turinio kūrėjai pradeda kalbėti apie tai, kas esant pandemijai „logiškas sprendimas“, o kas – ne, matau tik vieną teigiamą dalyką: paspaudžiu „nesekti“ mygtuką ir taip sutaupau savo laiką daugiau informacinės vertės turintiems skaitiniams. Jų paskaičiusi gal ir suprasiu pagaliau logiškas, ar ne, vienas ar kitas sprendimas. O kai kam to nereikia – žino, kaip yra geriau.
Taigi, o dabar apie tą tiesą, kuri slypi už vis griežtėjančių reikalavimų, viliantis suvaldyti vėl augančius koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius.
Nieko nežinau, bet sprendžiu
Medicininio išsilavinimo neturiu, o ir recenzuotų mokslinių straipsnių tema, ar kaukės stabdo viruso plitimą, neskaičiau. Tikriausiai ir skaitydama dėl savo menkų žinių šioje srityje nesuprasčiau. Tačiau galiu sau leisti turėti savo tiesą iš ekonominės ir sociologinės pusės.
Mane trikdo viešoje erdvėje kylančios diskusijos apie tai, ar verta, ar neverta dėvėti kaukes. Juk čia viskas labai paprasta: įvestas toks reikalavimas – nori dėvi, nori – ne. Nenori – susimoki baudą. Taip jau yra gyvenant valstybėje: turi laikytis joje galiojančių taisyklių. Nepatinka? Esame laisvi rinktis, kur gyventi. Žinoma, beveik laisvi, nes dar yra šalių pasaulyje, kur ir su savo laisvėmis nesate laukiami. Tačiau ir čia – jei labai norėsite, pavyks rasti būdą.
Todėl nesuprantu sakančių, kad privalomas kaukės dėvėjimas – laisvės suvaržymas. Lietuvoje daug ko pagal įstatymus negalima daryti – vogti iš kito žmogaus, šmeižti, žudyti ir pan. Ar dėl to jaučiuosi mažiau laisva? Ne, čia vėl galioja tas pats – nepatinka, galiu išvažiuoti. Manau, nesunkiai rasčiau vietų, kur vogti ar šmeižti yra lengviau, jei man to reikėtų.
Ir vėl nutolau nuo tikrosios kaukių įvedimo priežasties. Taigi – grįžtu.
Visi į Palangą! Kad net siūlės braškėtų
Pasibaigus Lietuvoje karantinui ir po truputį sugrįžtant į normalų gyvenimą greitai pamiršome, ką patyrėme vos prieš kelis mėnesius: parduotuvės uždarytos, kultūrinių renginių nulis, baimė bet kur pasigauti virusą, daugybė žmonių sėdi namuose be darbo, nežinodami, ar prastovos pasibaigs laimingai, ar bedarbio pašalpa.
Šalyje pradėjus augti koronaviruso užsikrėtimų skaičiui Vyriausybės atstovai drąsiai pareiškė, kad skelbti visuotinio karantino nebeplanuojama. Tačiau situacija rodo, kad nieko nedarant naujų užsikrėtimų skaičius auga, daugėja židinių ir nemažai neatsekamų užsikrėtimų atvejų. Toliau lankome kino teatrus, koncertus ir į parduotuvę lakstome po porą kartų į dieną – ir turėsime dar prastesnę situaciją nei kovo mėnesio pabaigoje.
Ką tokiu atveju valdžiai, prisižadėjusiai nesuvaryti vėl visų į karantiną, lieka daryti? Kaip priversti žmones nesuplūsti į Palangą, kad net siūlės joje braškėtų, ar kad naktiniuose klubuose besilinksminantieji po kelių taurelių nepradėtų glėbesčiuotis su nepažįstamaisiais?
Taip, valdžia galėjo iškart vėl skelbti šalyje karantiną. Gal ėmusis tokio scenarijaus būtų naujų atvejų augimas lėtėjęs greičiau. Bet kas būtų tada? Po pirmojo karantino šoko dar nespėję atsigauti darbuotojai ir verslai vėl tęstų savo kelionę į prarają.
Visi laisvi daryti, ką nori, bet su pasekmėmis
Kad taip nenutiktų, ir įvedamos vis griežtesnės priemonės po truputį. Jei valdžios ir epidemiologų pasisakymų gyventojai klausytų atidžiau, jie išgirstų tikrąją žinutę.
Ribojimai koronaviruso plitimo visiškai nenukautuos, bet jais bandoma sumažinti srautus viešose vietose. Kaip vieno pokalbio metu pasakojo vienas restoranų tinklo vadovas – vien po žinutės apie galimą privalomą kaukių dėvėjimo sugrąžinimą, kitą dieną visame restoranų tinkle apyvarta krito apie 20 proc.
Ar tai blogai? Trumpuoju periodu taip, ilguoju – dar nežinome? Mes visi esame labai skirtingi. Vieni po sugriežtinimų liks sėdėti namuose, kiti ir toliau muš aplankytų per vieną naktį barų rekordą. Vieni – dėvės kaukes, dezinfekuosis ir plaus rankas, kiti – tikės, kad virusas yra išgalvotas dalykas.
Taip, mes turime laisvę galvoti ir daryti, ką norime, bet tik tiek, kiek tai nesusikerta su kito žmogaus laisvėmis ir gerove. Visgi dėl skirtingai mąstančių žmonių po bet kokio griežtinimo įvedimo, logiško ar ne, mažėja srautai, tiek parduotuvėse, tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek viešajame transporte, tiek renginiuose. O tai ir yra tai, ko siekiama, – mažinti kontaktų skaičių. Ir čia jau nesvarbu, ar su kaukėmis, ar be kaukių.
Ar tai logiška, ar ne, kiekvienas laisvas apsispręsti pats, bet užtvindę socialinę erdvę savo nuomonėmis situacijos nepakeisime. Gal pirma išgyvename šią košę susitelkę ir su kaukėmis, o tada jau žiūrėsime, kas buvo teisus, o kas – ne?
Ir dar pabaigai – jei nusprendėte kaukių nedėvėti, nesiartinkite prie manęs arčiau nei per metrą, nes kitaip jau pažeisite mano laisvę saugotis nuo jūsų.