Tokio plauko nenusprendėlių pažįstame kiekvienas – pastaruoju metu labiausiai siaučia komentarų skiltyse

Yra tokia rūšis žmonių, kurie visiškai nesugeba prioritetizuoti. Jei gauna vieną užduotį, maksimaliai susikaupia ir viską padaro puikiai, bet jei netyčiukais paduosi iškart dvi – nulūžta visi kodai, išmuša prakaitas, ima kudakuoti ir blaškytis į šalis. Net nepradėkim apie tai, kas būna, jei vienu metu sukrenta dvidešimt užduočių. Arba dvidešimt trys.

Aišku, tokiems kudakuotojams nėra lengva. Gyvenime retokai papuola diena su vienu darbeliu, kur kas dažniau nuo ryto jau laukia prikapsėjęs trilijonas. Na, nebent dirbi kur nors, kur kolegos viską padaro už tave, o šeimoje tavo antra pusė irgi nuolat tave krapšto iš bėdos, pridenginėja ir atmušinėjaantstolius. 

Aš galvočiau, kad nesugebėjimas prioritetizuoti yra lengvai diagnozuojamas ir – ne taip lengvai, bet pagydomas. Jei man būtų ši liga prikibusi, prisiekiu, daryčiau viską, kad kuo greičiau atkibtų. Negalėdama nuspręsti paprastų dalykų, jausčiausi baisi kvėša. Ir kiek nelaimių ant kiekvieno kampo!