„Pakėlė ant kojų visą respubliką, į paieškas įtraukė nemažai žmonių ir iš užsienio. Darbuotojams išdalijo orientacinę medžiagą, ant kiekvieno stulpo pakabino bėglių portretus. Į procesą įtraukė visą agentūrą. Aš buvau paskirtas operatyvinės tardymo brigados vadovu. Tiesioginį tyrimą patikėjau tardytojai Liudmilai Reznikovai, prie kurios prisijungė dar du tardytojai. Darbų mastas buvo milžiniškas Bet mes gana greitai nustatėme asmenį, dėl kurio ir buvo suorganizuotas šis pabėgimas“, – prisimena Julius Anšinas, 1994 metais ėjęs Vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamento Tardymo valdybos Trečiojo skyriaus viršininko pareigas.
Netrukus Nacionalinė gvardija susekė pirmuosius du bėglius. Per porą valandų nusikaltėliai sugebėjo įvykdyti grupinį išprievartavimą, apiplėšimą ir vagystę, sako J. Anšinas.
„Nacionalinės gvardijos nariai taip pat buvo neeiliniai vyrukai. Į jų gretas neretai įsiliedavo anksčiau teisti žmonės, jie ne visada pagrįstai naudodavo ginklą. Bet į tai dažnai buvo žiūrima pro pirštus. Sulaikymo metu vienas iš bėglių puolė bėgti. Gvardijos narys ėmė šaudyti, nusikaltėlis, įkrito į griovį, o anas tiesiog išvažiavo. Kai mes su kariais nuvykome tikrinti griovyje nebuvo nei kūno, nei kraujo. Vėliau tas bėglys vis dėlto buvo sučiuptas. Paaiškėjo, kad tas savanoris iš Nacionalinės gvardijos jo net nesužeidė“, – pasakoja J. Anšinas.
J. Anšinas prisimena, kad šaudymo vietoje tuomet buvo rastos keturios gilzės: „Ekspertizė parodė, kad šis pistoletas anksčiau buvo pavogtas, vėliau iš jo buvo nušauti du žmonės. Aš paprašiau prokuroro pradėti tyrimą, bet šis atsakė, kad jam nurodyta nejudinti Nacionalinės gvardijos. Kai mes pateikėme užklausą Gvardijos viršininkui Dalbiniui, gavome atsakymą: atliktas tarnybinis patikrinimas, pažeidimų nerasta.“
Sulaikymų geografija: nuo Kalnciemo iki Kaliningrado
Keturi bėgliai grįžo patys, atsiliepę į raginimus per televiziją. Jiems buvo pažadėta, kad jeigu jie suspės grįžti per dešimt dienų, jiems gresia tik perspėjimas. Bet dauguma pabėgusiųjų rinkosi laisvę, o dalis iš jų spėjo per tą laiką įvykdyti naujų nusikaltimų.
„Buvo gautas pranešimas, jog viename bute slapstosi kažkuris iš bėglių, – pasakoja J. Anšinas. – Mes žinojome, kad ten yra šaunamasis ginklas. Nuvykome ten su būriu „Omega“. Ir iš tikrųjų, atlikę kratą radome pistoletą „liugerį“, patronų, savadarbių sprogmenų (iš karo laikų aviacinės bombos) ir narkotikų. Dar viena istorija: skambina moteris – sako įtarianti, jog kaimyniniame kambaryje slepiasi nusikaltėlis. Atvyko vyrukai iš mobiliojo bataliono, atplėšė kambario duris, o ten – paliegęs, girtutėlis, suskretęs vyras. Visiškai nesusigaudantis. Moteris šypsosi: tai mano buvęs vyras – norėjau jį pagąsdinti.“
Vieną dieną tyrėjai gavo pranešimą iš Lietuvos, esą Tauragėje sulaikyti du bėgliai. Dar vienas buvo sučiuptas Guseve, Kaliningrado srityje. „Nuvykome jų parsigabenti su ginkluotu būriu – devyni automatais ginkluoti kariai, vairuotojas ir karininko padėjėjas. Kaip pas mus juokauta: „J. Anšinas su nedideliu Latvijos kariuomenės kontingentu atlieka reidą kaimyninių valstybių užnugaryje.“ Su Lietuva problemų nekilo – greitai gavome Lietuvos prokuroro leidimą ir susirinkome „vertingą krovinį“. Tada nuvažiavome prie sienos – Sovietsko patikros punkto. O mane, kaip Latvijos piliečio, į Rusiją neįsileidžia – neturiu vizos. Dar pasisekė, kad su manimi važiavo du ne Latvijos piliečiai – tardytojas ir vairuotojas. Mus pasitikęs Sovietsko milicijos leitenantas nekantravo atiduoti mums bėglį. Bet, deja, nebuvo taip paprasta: čia pat išdygo girtas pasienio užkardos viršininkas. Jis pareikalavo iš manęs komandiruotės pažymėjimo, į kurį įspaudė raudoną antspaudą pridurdamas: „Daugiau į Rusiją nepateksite!“
Galiausiai bėglys buvo nusiųstas per sieną į Vilkaviškio patikros punktą: ten vyrukai iš abiejų pusių pasitaikė „normalūs“. Prie sienos susisiekėme su rusais, buvusiais Latvijos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos šeštojo skyriaus darbuotojais. Pasirodo, ten dirba mano senas kolega. O vienas iš Rusijos pasienio apsaugos darbuotojų – mūsų tardytojo pažįstamas. Galiausiai jie sėdo į mūsų „Volgą“ ir nurūko į Rusiją pasiimti sulaikytojo ir atgabeno jį į Lietuvą bagažinėje“, – prisimena J. Anšinas.
Savavališka amnestija: kaip buvo gaudomi bėgliai iš Parlielupės kalėjimo
1994 m. liepos 28 diena
Masiškiausias pabėgimas per visą Latvijos istoriją: iš Parlielupės kalėjimo pabėga 89 kaliniai. Incidento mastas paaiškėja tik dienai įsibėgėjus. Apie pabėgimą pranešama prezidentui Gunčiui Ulmaniui, premjerui Valdžiui Birkavui ir kitiems šalies vadovams.
Vidaus reikalų valstybės sekretorius Andris Staris oficialiai atsiprašo Latvijos gyventojų, taip pat dėkoja visiems, kas aktyviai dalyvauja bėglių paieškoje. Teisėsaugos organai kreipiasi į gyventojus su prašymu prisidėti prie bėglių paieškos, taip pat prašo pabėgusių kalinių grįžti savo noru.
Pirmieji pranešimai apie pabėgimą spaudoje pasirodo tik liepos 29 dieną, beje, tiek „Diena“, tiek „Neatkarīgā cīņa“ („Nepriklausoma kova“) laikraščiuose ši informacija publikuojama ne pirmuosiuose puslapiuose, o tik kaip nedideli straipsniukai.
Liepos 29 diena
Paieškos operacijoje dalyvauja apie dešimt tūkstančių žmonių. Įsteigtos 25 operatyvinės grupės, į miestų gatves suplūsta patruliai, kuriuos sudaro policininkai ir Nacionalinės gvardijos nariai. Sustiprinti kariuomenės pajėgumai teritorijoje Kalnciemas-Jūrmala-Ryga-Jelgava.
Sekant karštais pėdsakais sulaikyta 18 žmonių. Vienas iš jų, Raivis N., grįžo į kalėjimą savo noru, Dzintaras C. – pasidavė Rygos policininkams. Babito apylinkėse sulaikyti Ivaras Š., ir Karlis T., paprašę vandens viename iš privačių namų. Šeimininkas atpažino bėglius ir pranešė Nacionalinei gvardijai. Geležinkelio stotyje „Meitene“ Bauskės rajone pasieniečiai sulaikė Egonį U.
Rėzeknėje įkliuvo Igoris S., Ventspilyje – Vieturas P. Visi sulaikytieji gabenami į Rygos centrinį kalėjimą. Vakare pranešama apie bandymą bėgti iš Škirotavo kalėjimo.
Liepos 30 diena
Valstybės policija atskleidžia pabėgimo detales. Slaptas tunelis iš skalbyklos, esančios vos per aštuonis metrus nuo tvoros, buvo kasamas kelias savaites. Kaliniams pavyko nepastebėtiems išgabenti 500 kubinių metrų žemės. Viduje tunelis buvo sustiprintas lentomis ir plytomis. Pirmieji kaliniai bėgo liepos 27 dieną 21.00 val., dešimčių žmonių pasigesta tik liepos 28 dieną 10.30 val. Įkalinimo įstaigų departamento vadovybei apie masinį pabėgimą pranešta tik 13.15 val. Tikras incidento mastas paaiškėjo, kai į Jelgavą atvyko departamento vadovas Stanislavas Pokšanis.
Bėglių paieškos būstinei vadovauja Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Leonis Airė. Per televizijos eterį jis pareiškia, kad dėl pabėgimo kiekvienam nusikaltėliui bus skirti papildomi dveji metai kalėjimo. Tuo atveju, jei jie grįš savo noru, nauja baudžiamoji byla jiems nebus keliama.
Apibendrinta visa operatyvinė informacija apie bėglius. Latvijos keliuose įsigalioja sustiprinta automobilių kontrolė, tikrinami dokumentai ir kroviniai. Paieškas apsunkina tas faktas, kad kaliniai – neskustomis galvomis ir įprastais drabužiais.
Vidaus reikalų ministerijos parlamento sekretorius Linardas Mucinis įvardina pabėgimo organizatorių – tai Olainės gyventojas Juris Reichenbachas, nuteistas šešeriems metams už prievartavimą.
Valstybės policija pateikia išsamios informacijos apie pabėgusius kalinius. Ilgiausia kalinimo bausmė skirta Valmieros krašto gyventojui Ačiui Egličiui (1968 m.), nuteistam už žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis, apiplėšimą ir svetimo turto sugadinimą; Igoris Urtanis (1969 m.), nuteistas dešimčiai metų už žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis; rygietis Alisafa Gardašovas (1966 m.), nuteistas dešimčiai metų už žmogžudystę, ir Jekabpilio gyventojas Andris Alenivas (1972 m.), nuteistas aštuoneriems metams už sunkius kūno sužalojimus ir svetimo turto sugadinimą.
Tą pačią dieną oficialūs organai praneša, kad tarp pabėgusių kalinių – žmogžudžiai, prievartautojai, reketininkai, plėšikai ir vagys. Nusikalstamumo lygis per pastarąją parą neauga, bet nerimą kelia naujausia informacija: iš kalėjimo pabėgę kaliniai Valdis Z. ir Alvis G. išprievartavo Duobelėje nepilnametę. Tą pačią dieną jie sulaikomi.
Už pagalbą ieškant bėglių žadama 500 latų (711 eurų) premija.
Liepos 31 diena
Sulaikyti 29 žmonės. Tarp jų – Igoris Urtanis ir Ernestas Raudinis, kuris per mėginimą bėgti sužeistas į koją.
1994 metų rugpjūtis
Paieškos operacija komplikuojasi. Žmonės pavargę, trūksta ryšio bei transporto priemonių. Būtini mobilaus būrio patruliai, tačiau jiems trūksta kuro.
Rugpjūčio 3 dieną pirmasis Latvijos gyventojas gauna 500 latų premiją už pagalbą ieškant nusikaltėlių. Bėgliai sulaikomi įvairiuose Latvijos, Lietuvos bei Rusijos kampeliuose, daugiausia – netoli ankstesnės jų gyvenimo vietos.
Gaunama pranešimų apie tai, kad Parlielupės kalėjimo vadovybė gali būti nušalinta. Latvijos vyriausybė svarsto, ar verta grįžti prie specialiosios aprangos ir galvų skutimo kalėjimuose. Šalies premjeras Valdis Birkavas pareiškia, kad Įkalinimo įstaigų departamentas nebuvo pasirengęs sistemos liberalizavimui. Įpusėjus rugpjūčiui baigiamas tarnybinis tyrimas. Nubaustas 21 kalėjimo darbuotojas: penki iš jų atleisti, penki perkelti į kitas pareigas, dar keletas darbuotojų pažeminti laipsniu.
Per neeilinį posėdį Jelgavos dūma nusprendžia kreiptis į ministrų kabinetą su prašymu perkelti kalėjimą iš Garozo gatvės į labiau tinkamą vietą. Baigiantis rugpjūčiui savo tarnybinį patikrinimą baigia ir vyriausioji Vidaus reikalų ministerijos valdyba. Nubausti 20 darbuotojų. Parlielupės kalėjimo darbuotojai kaltinami tuo, kad netikrino nei patogių potencialaus pabėgimo vietų, nei kalinių, kurie anksčiau buvo pripažinti kaip linkę bėgti.
Rugpjūčio 1 diena
Bolderajoje sulaikyti Olegas V. ir Romanas K.
Rugpjūčio 2 diena
Jelgavos rajone Nacionalinė gvardija sulaiko Aldį S., nuteistą penkeriems metams už vagystes.
Rugpjūčio 3 diena
Iki šios dienos jau sulaikyti 32 žmonės. Per parą įvairiose Latvijos dalyse sulaikyti Aivaras K. (nuteistas už vagystę trejiems metams), Vladimiras I. (nuteistas už išprievartavimą ir vagystę), Genadijus B. (nuteistas už vagystę). Jelgavos rajone sulaikytas Igoris K. (nuteistas keturiolikai metų už apiplėšimus), Jūrmaloje – Aleksejus P. (nuteistas už vagystę), Pskovo srities Pytalovsko rajone – Vladimiras B. (nuteistas septyneriems metams už apiplėšimą).
Rugpjūčio 4 diena
Policija praneša, kad sulaikyta jau 40 žmonių. Rygoje sulaikytas Vilngilis D. (nuteistas už apiplėšimą), Duobelėje – Andris G. (jam buvo paskirta trejų metų kalėjimo bausmė už vagystes). Prie Bauskės sulaikytas Normundas K., nuteistas už išprievartavimą, taip pat Ruslanas D.
Rugpjūčio 5 diena
Du kaliniai įsiveržia į Parlielupės kalėjimo prižiūrėtojo patalpas, tačiau juos pavyksta sulaikyti. Per parą policija sulaiko dar vieną pabėgimo operacijos dalyvį.
Rugpjūčio 6 diena
Dvejiems metams už vagystę nuteistas Janis A. savo noru atvyksta į vieną iš policijos nuovadų, esančią prie Duobelės.
Rugpjūčio 8 diena
Lietuvoje sulaikyti Teodoras S., Maris B. ir Laimis D. Visi jie buvo teisti už vagystes. Vienas iš jų sulaikymo metu sužeidžiamas į koją.
Rugpjūčio 10 diena
Valmieros-Smiltenės kelyje policija sulaiko Vladimirą M., nuteistą trejiems metams už vagystes.
Rugpjūčio 13 diena
Bauskės rajono Icliceso valsčiuje sulaikytas Aleksandras K, nuteistas už žmogžudystę švelninančiomis aplinkybėmis.
Rugpjūčio 14 diena
Du sulaikymai Rygoje. Gogolio gatvėje policija aptinka Romaną B., nuteistą už žmogžudystę, Maskavas gatvėje sulaikytas Alvis C. (teistumas už vagystę).
Rugpjūčio 18 diena
Rygos tramvajuje municipalinės policijos darbuotojai, padedami valstybės policijos mobilaus būrio karių, sulaiko Alfredą A., nuteistą penkeriems metams už sunkius kūno sužalojimus.
Rugpjūčio 19 diena
Jelgavoje policija sulaiko Aldį B., nuteistą penkeriems metams už vagystes.
Rugpjūčio 21 diena
Kaliningrade sulaikytas šešeriems metams nuteistas Borisas T.
Rugpjūčio 24 diena
Jau sulaikyti 55 žmonės, 34 bėgliai lieka laisvėje. Penki bėgliai sulaikyti Lietuvoje, dar du – Rusijoje. Lietuvoje sulaikytas Janis K., nuteistas už apiplėšimą ir sprogstamųjų medžiagų laikymą, taip pat Edvinis L. Sulaikymo metu jie mėgina apsimesti kitais žmonėmis, kalbėdami su lietuviais rusiškai. Bet policija pastebi, kad tarpusavyje jie kalbasi latviškai. Tą pačią dieną prie Limbažių sulaikytas Jurijus T., nuteistas už vagystes.
Pskovo srityje sulaikytas Atisa E., nuteistas už apiplėšimus.
Rugpjūčio 26 diena
Cesiuose sulaikytas Arnis P., nuteistas už vagystes šešeriems metams. Jis slapstėsi pas motiną.