Kinija teigia, kad tai – didžiausia jos užsienyje vykdyta skubios pagalbos operacija nuo tada, kai 1949 m. į valdžią atėjo komunistų partija. Beveik kiekvieną dieną pranešama apie dėkingus gavėjus, iš Kinijos sulaukusius įvairiausių medicininių reikmenų – nuo veido kaukių iki respiratorių, ir apie Kinijos medikų komandas, keliaujančias į užsienio šalis padėti kovoti su Covid 19. Vos prieš kelias savaites Kinija buvo viena didžiausių naujojo koronaviruso aukų, o jos vyriausybę daugelis peikė už tai, kad epidemijos pradžioje žinias apie ligą bandė nuslėpti. Tačiau dabar šalis stengiasi susidaryti naują įvaizdį – įtikinti, kad ligą sutramdė pavyzdingai, ir prisiimti pasaulio gelbėtojos vaidmenį.
Valstybinė žiniasklaida visada pasiruošusi girti kiekvieną Kinijos suteiktą auką, kad ir kokia ji būtų maža. Kovo 21 d. iš rytų Kinijoje įsikūrusio Iu miesto į už 13 000 km esantį Madridą išvyko krovininis traukinys. Jis vežė ne tik komercines prekes, bet ir 110 000 kaukių bei beveik 800 apsauginių kostiumų, kuriuos Ispanijai paaukojo valstybės valdoma Kinijos įmonė (krovinys atvyko daugiau kaip po dviejų savaičių). Parama buvo verta mažiau negu 50 000 dolerių. Vis dėl to valstybinė žiniasklaida ją pavadino „lemiama akimirka“ kuriant „sveikatos šilko kelią“. Teigiama, kad tarp traukinį puošusių šūkių buvo ir frazė: „Pirmyn, matadorai!“
Kad Kinija nukreipė dėmesį į kitų šalių kančias, nieko nestebina. Nors kyla dvejonių, ar šalies pateikti statistiniai duomenys apie epidemiją tikslūs, akivaizdu, kad smarkiai sumažinti infekcijų skaičių šalies viduje jai išties pavyko. Beveik visi nauji ligos atvejai susieti su iš užsienio atvykusiais keliautojais. Kadangi Kinija pagamina didžiąją dalį dabar daugeliui skubiai reikalingų medicininių reikmenų, o pačioje šalyje jų paklausa gerokai sumažėjo, padėti kitiems jai nesunku. Be to, kaip teigė Kinijos atstovė spaudai, kilus pandemijai „padėdami kitiems padedame ir sau“.
Tačiau Kinija numato ir galimus politinius tokios paramos privalumus. Vienas jų – galimybė padidinti savo galią užsienyje. Dėl įtakos pasaulyje Kinija su JAV varžėsi dar prieš pandemiją, o dabar ji mato, kad koronavirusas parklupdė JAV ant kelių ir kad šalies prezidentas Donaldas Trumpas ne tik nesugeba rasti sprendimo, bet ir nenori kovai su liga burti tarptautinių pajėgų. 2017 m. kas penkerius metus vykstančiame komunistų partijos susirinkime prezidentas Xi Jinpingas teigė, kad iki amžiaus vidurio Kinija taps pasaulio lydere „tarptautinės įtakos“ srityje. Pažvelgus į Kinijos teiginius, kaip kovojant su Covid 19 turėtų keistis pasaulis, akivaizdu, kad šio tikslo rimtai siekiama. Trumpai tariant, Kinija tarptautiniuose reikaluose nori prisiimti svarbesnį vaidmenį.
Partijos propaganda apie paramą pilna skambiausių Xi Jinpingo frazių. Pavyzdžiui, pažvelkime į simbolinį minėto traukinio „šilko kelią“ į Ispaniją. Šią metaforą Xi Jinpingas pirmą kartą pavartojo 2017 m., kai Kinija pasirašė sutartį su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), skirtą sukurti sveikatos apsaugos srities padalinį Kinijos pasauliniame infrastruktūros projekte – „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje (prie šios iniciatyvos iš JT tarptautinių organizacijų PSO prisidėjo pirmoji). „Juostos ir kelio“ iniciatyva ir visi su ja susiję šilko keliais vadinami projektai neatsiejami nuo prezidento. Jų turinys gana abstraktus – pavyzdžiui, konkretaus paaiškinimo, kokie bus „sveikatos šilko kelio“ projektai, nepateikta. Tačiau iniciatyvos tikslas aiškus – ja siekiama parodyti, kad Kinija iš esmės yra gėrio trokštanti šalis. Šilko keliai juosia visą pasaulį, bet veda į Kiniją.
Aptardamas Kinijos paramą kovai prieš Covid 19 su pasaulio šalių vadovais Xi Jinpingas mėgsta naudoti kitą skambią frazę – minėti poreikį kurti „visuomenę, siejamą bendros žmonijos ateities“. Frazė atrodo gana nekalta, tačiau ja išreiškiamas Kinijai labai svarbus principas – t. y., kad kitas valstybes reikia gerbti nepaisant jų politinių sistemų. Daugelis skirtingų jos formuluočių naudota nuo Mao Dzedongo valdymo laikų (Kinijoje vis dar naudojama ir mėgstamiausia Mao frazė – „penki taikaus koegzistavimo principai“). Tuo norima pasakyti, kad kitoms šalims derėtų pamiršti nuogąstavimus dėl Kinijos valdymo ir su ja elgtis pagarbiai.
Kovo 26 d. internetu vykusiame G20 vadovų susitikime prieš pasiūlydamas pasidalinti Kinijos patirtimi kovojant su liga ir bendradarbiauti kuriant skiepus Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija palaiko „idėją, kad turime kurti visuomenę, siejamą bendros žmonijos ateities“. Prieš dvi dienas kalbėdamas su Kazachstano prezidentu Kassymu Jomartu Tokayevu jis taip pat tikino, kad kilus pandemijai „dar labiau paaiškėjo“, kaip „svarbu ir neatidėliotina“ kurti tokią visuomenę.
Kai kurie Kinijos reikalų komentatoriai teigia, kad medicininė pagalba gali padėti sutvirtinti šalies „švelniąją galią“ (priešingą karinės ir ekonominės jėgos sudaromai „kietajai galiai“). Tikslą stiprinti tokią galią partija išsikėlė dar 2007 m. suvažiavime. Xi Jinpingas tam skyrė ypatingą dėmesį stiprindamas tokius projektus kaip Konfucijaus institutai ir pasaulinės laidos, kuriomis siekiama raminančiu vakarietišku stiliumi pateikti Vakarų šalių žiūrovams cenzūruotas žinias apie Kiniją. Kilus pandemijai tiek Kinijos valstybinė žiniasklaida, tiek šalies diplomatai garsino Kinijos labdaringas iniciatyvas „Twitter“ ir „Facebook“ platformose (kurios šalyje draudžiamos). Pasak ekspertų, tam naudojama tūkstančiai „paskyrų marionečių“, skirtų skleisti neteisingą informaciją.
Šiai propagandos kampanijai pasitarnavo ir JAV, kuri per pandemiją beveik dingo iš akiračio – iš dalies dėl to, kad D. Trumpas nesidomi pasauline lyderyste, ir iš dalies dėl to, kad šaliai Covid 19 padarė nemažai žalos. JAV net pateko į gėdingą padėtį – turėjo atsiimti savo pačios pažadėtą paramą. Kovo mėnesį JAV tarptautinio vystymosi agentūra (USAID), kuri atliko itin svarbų vaidmenį padedant Afrikos šalims sutramdyti 2014–2016 m. Ebolos epidemiją, ėmė atšaukinėti medicininių reikmenų siuntas kitoms šalims, nes jų ėmė trūkti pačioje JAV. Visame pasaulyje kaukių, medicininių chalatų ir kitų reikmenų ieškanti D. Trumpo administracija ir JAV gubernatoriai bei ligoninės sukėlė tų pačių reikmenų ieškančių sąjungininkių pasipiktinimą. Šio mėnesio pradžioje Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai apkaltino JAV bandymu nukreipti jų šalims skirtas medicininių kaukių siuntas sau. Pareigūnai Vašingtone šiuos kaltinimus neigė, tačiau tik sustiprino pasaulyje jau ir taip paplitusį požiūrį, kad JAV rūpinasi tik savimi. Balandžio 14 d. D. Trumpo priimtas sprendimas nutraukti šalies įmokas PSO dėl to, kad ši netinkamai kovojo su pandemija, šį įsitikinimą greičiausiai dar sustiprins nepaisant to, kad daugelis Vakarų šalių pareigūnų pritaria prezidento nuomonei, jog PSO nepakankamai rimtai ištyrė pandemijos pradžioje Kinijos pateiktus tvirtinimus, kad galimybė, jog virusas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nedidelė.
Tačiau į save patraukti žmonių širdis ir protus nelengva ir Kinijai. Nors propaganda pabrėžiamas Kinijos kilnumas, jos aukų vertė dažnai gerokai menkesnė negu medicininių reikmenų, kuriuos Kinija parduoda (ir kurie, pasak pirkėjų, kartais būna prastos kokybės). Nuo kovo 1 d. iki balandžio 4 d. Kinija visam pasauliui eksportavo medicininių reikmenų už 1,45 mlrd. dolerių. Turtingoms šalims jie dažniausiai parduodami rinkos kainomis. Kol traukinys pasiekė Madridą, Ispanija iš Kinijos tiekėjų spėjo nusipirkti panašių reikmenų, kurių vertė buvo maždaug 10 000 kartų didesnė už geležinkeliu atvežtų aukų.
Verslininkų dovanos
Labdaringoms iniciatyvoms vadovauja milijardierius ir vienas iš elektroninės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjų Jackas Ma. Kartu su „Alibaba“ labdaros fondu jis į visas 54 Afrikos šalis išsiuntė pilnus lėktuvus respiratorių, apsauginių reikmenų bei Covid 19 diagnozės įrankių. Pavojaus JAV saugumui kėlimu kaltinta telekomunikacijų įmonė „Huawei“ į Niujorko ligonines jau nusiuntė didelę dalį žadėtų 500 000 kaukių, 50 000 apsauginių akinių, 30 000 medicininių chalatų ir 120 000 porų pirštinių. Įmonė taip pat paaukojo milijonus kaukių šalims, svarstančioms, ar bendradarbiauti su ja kuriant 5G tinklus – pavyzdžiui, Kanadai ir Nyderlandams.
Gali būti, kad kai kuriose Europos šalyse Kinijos aukos padėjo jai įgyti gerbėjų. Serbijos sostinėje Belgrade pasirodė vyriausybei palankaus bulvarinio laikraščio apmokėtas reklaminis stendas, kuriame dėkojama „didžiajam broliui Xi“. Berlyno ekspertų organizacijos MERICS atstovė Lucrezia Poggetti teigia, kad visuomenės nepasitenkinimas ES ir nepasitikėjimas D. Trumpo valdoma JAV Kinijai gali išeiti į naudą. Šį mėnesį Italijos televizijos surengtoje apklausoje paklausta, kuri šalis už Europos ribų turėtų būti jų sąjungininke. Iš 800 apklaustųjų JAV pasirinko tik 30 proc., o Kiniją – 36 proc.
Vis dėlto daugeliui Vakarų šalių gyventojų atrodo, kad Kinijos propaganda ciniška, ir kad ją skleidžiant siekiama pasinaudoti situacija bei pamirštama, kad Vakarai nelaimės metu taip pat teikė paramą Kinijai. Vasario pradžioje JAV ir Europa Kinijai išsiuntė 30 tonų medicininių reikmenų (daugelis jų buvo paaukoti privačių asmenų ir įmonių). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netgi skundėsi, kad žmonės kalba tik apie Kinijos ir Rusijos paramą Europai. „Tačiau niekas nemini, kad Prancūzija ir Vokietija Italijai paaukojo 2 mln. kaukių ir dešimtis tūkstančių medicininių chalatų“, – teigė jis. ES užsienio politikos reikalų vadovas Josepas Borrellis perspėjo saugotis „dosnumo politikos“.
Tačiau Kinijos labdara gali būti paveikesnė neturtingose šalyse. Kaip pabrėžia platus Afrikoje veikiantis Kinijos žiniasklaidos tinklas (Kinijos naujienų agentūros žemyne naudojasi straipsniais iš Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“), Afrikoje ši parama labai reikalinga. Tačiau tiek JT, tiek Afrikai kur kas daugiau vis dar aukoja JAV. Praeitais metais JT bendrajam biudžetui Kinija skyrė 368 mln. dolerių – 55 proc. JAV skiriamos sumos.
Be to, Afrikoje Kinijos įvaizdžiui suduotas skaudus smūgis, kai neseniai paaiškėjo, jog Kinijos pietuose esančiame Guangdžou mieste keletas afrikiečių išvaryti iš namų, nes pasirodė pranešimų, kad kai kurie iš jų gali būti užsikrėtę Covid 19. Gatvėje miegoti priverstų afrikiečių nuotraukomis jų gimtosiose šalyse plačiai pasidalinta socialiniuose tinkluose. Kenijos laikraštis „Daily Nation“ apkaltino Kiniją „išdavyste“. Keli Afrikoje viešintys Kinijos pasiuntiniai iškviesti į šalių vyriausybes ir išpeikti. Kinija tikina, kad dėl medicininių priežasčių įvesti apribojimai afrikiečiams pamažu bus panaikinami ir neigia, kad tokie veiksmai atskleidžia diskriminaciją.
Vis dėl to ne mažiau, o gal net daugiau besivystančių šalių palankumo Kinija gali užsitarnauti teikdama ne medicininius reikmenis, o ekonominę pagalbą. Kinija – didžiausia dvišalė kreditorė Afrikoje, nuo 2000 m. suteikusi daugiau kaip 140 mlrd. dolerių vertės paskolų. Balandžio 6 d. Ganos finansų ministras Kenas Ofori-Atta teigė, kad Kinijai reikėtų „dar ryžtingiau“ restruktūrizuoti arba nurašyti kai kurias paskolas, kurioms administruoti šiais metais prireiktų maždaug 8 mlrd. dolerių. Pasaulio bankas ir TVF pasiūlė kreditoriams bendradarbiauti, kad būtų galima šalis nuo skolų atleisti.
Balandžio 15 d. G20 susirinkime, kuriame dalyvauja ir Kinija, susitarta leisti besivystančioms šalims iki metų galo nustoti mokėti skolų įmokas G20 narėms. Tačiau gali būti, kad skolų restruktūrizavimo srityje Kinija norės ne dirbti su kitais skolintojais, o susitarti viena. Pastaruosius keletą metų ji paskolų sąlygas pakeisti sutikdavo – pavyzdžiui, praeitais metais pakeitė sąlygas Kongo Respublikai. Tačiau Kinija mėgsta veikti tyliai ir kiekvieną skolą įvertinti atskirai. Taip ji užtikrina, kad nepraras skolų teikiamų politinių pranašumų. Teigiama, kad praeitais metais Kinija nurašė 78 mln. Kamerūnui suteiktų skolų – o po mėnesio Kamerūnas atsiėmė savo pasiūlytą kandidatą į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinio direktoriaus postą (nors jį palaikė ir Afrikos Sąjunga) ir taip suteikė galimybę postą gauti Kinijos kandidatui. Kai kurie Vakarų šalių kritikai tai pavadino paslauga už paslaugą.
Pandemijos laikotarpiu Kinija parodė, kad geba tiek grasinti, tiek vilioti kitas šalis gerumu. Kinijai reaguojant į kaltinimus, kad jos bandymai nuslėpti pandemiją pasunkino jos pasekmes, buvo aiškiai matyti, kad ji naudojasi vadinamąja „aštriąja galia“. Kai tokias Kinijai nepalankias mintis išsakė žymios asmenybės, pavyzdžiui, Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro sūnus ir Peru rašytojas Mario Vargas Llosa, Kinijos ambasados išreiškė didžiulį pasipiktinimą. Kinijos ambasada Limoje pareiškė, kad straipsnyje, kuriame M. Vargas Llosa teigė, kad dėl faktų slėpimo kalta Kinijos diktatoriška valdymo sistema, pateikta „absurdiška ir niekuo nepagrįsta kritika“ Kinijai. Kai kurie Kinijos diplomatai įniršta net tada, kai paminima, kad virusas atsirado Kinijoje.
Kinijos lyderiai aiškaus plano keisti pasaulio tvarką neturi. Tačiau 2017 m. Xi Jinpingas atskleidė ilgalaikius Kinijos planus pareiškęs, kad šalis tarptautinių reikalų srityje „atsisėdo už vairo“ ir netrukus turės „imtis rimtesnio vaidmens ir daugiau suteikti visai žmonijai“. Nepanašu, kad tai reiškia, jog bus bandoma kitoms šalims primesti Kinijos stiliaus socializmą. Kinijos veiksmai dažnai tėra gynyba – jais norima apsisaugoti nuo kritikos ir pasipriešinimo jos siekiams plėsti teritoriją (Kinijos žiniasklaida labai nudžiugo pamačiusi, kaip PSO patarėjas Bruce Aylwardas apsimetė neišgirdęs žurnalisto klausimo apie Taivaną). Tačiau Kinija bando įtikinti kitas šalis priimti jos požiūrį į žmogaus teises. Ji nekreipia dėmesio į asmenines laisves, pirmenybę teikia ekonominiams vystymusi ir mano, kad vyriausybė internetą turėtų kontroliuoti kaip tik panorėjusi.
Ar Kinijai pavyks pasinaudoti pandemija tam, kad sustiprintų savo įtaką pasaulyje, taip pat priklauso ir nuo to, kokia po pandemijos bus JAV ir Kinijos politinė ir ekonominė padėtis. Po 2007–2009 m. finansinės krizės skatindama savo ekonominį augimą Kinija įgavo daug galios, o Vakarų šalys tuo tarpu silpo. Tačiau gali būti, kad šį kartą to pakartoti nepavyks – gavusi dar vieną didžiulę stimuliavimo priemonių dozę šalis gali nebepakelti skolų naštos. Kinija dar kartą naudoti šios taktikos nesiryžta.
Krizei baigiantis gali būti, kad Vakarų šalys daugiau dėmesio skirs Kinijos veiksmams epidemijos pradžioje, Kinijos pateiktų su Covid 19 susijusių duomenų patikimumui bei pernelyg didelei Vakarų šalių priklausomybei nuo jos kontroliuojamų gyvybiškai svarbių tiekimo grandinių, apimančių ne tik medicinos reikmenų pramonę. Šios problemos gali sukelti nerimą dėl pasaulinės Kinijos įtakos ir apsunkinti Kinijos išsikeltą uždavinį keisti pasaulį pagal savo norus. Jei lapkričio mėnesį JAV rinkimus laimės Joe Bidenas, galima tikėtis, kad jis sieks liberalios pasaulio tvarkos bei rems daugiašales institucijas ir regionines sąjungininkes, kurias D. Trumpas niekina ir silpnina. O tada Kinija gali ir suklupti. Jei kils dar viena infekcijų banga, partijos tvirtinimai, kad su liga susidorota pavyzdingai, bus paneigti. Be to, išaugęs nedarbo lygis gali padidinti vidinę įtampą ir atgrasyti Kinijos lyderius nuo noro demonstruoti triumfą užsienyje.
Kol kas JAV stovi vietoje, tačiau Kinija neatrodo kaip užtikrinta lyderė. Jos nepasitikėjimą savimi buvo galima išvysti praeitą mėnesį, kai atėjo eilė tapti JT Saugumo Tarybos pirmininke. Per visą mėnesį dėl pandemijos Kinija nesurengė nė vienos sesijos (kai ji pagaliau surengta balandžio 9 d., Kinija pareikalavo, kad internetu vykdyta sesija nebūtų vieša). JT pasiuntiniai teigia, kad Kinija nenorėjo suteikti JAV galimybės dėl pandemijos apkaltinti ją. „Tai neatsakinga“, – pareiškė vienas Saugumo Tarybos diplomatas. Tačiau kol kas iš dviejų užkietėjusių varžovių nevadovauja nė viena. Viena iš jų atsitraukė, o kita nežino, ar tikrai nori prisiimti tokią atsakomybę. Tuo tarpu pasaulis kenčia.