Ar Vakarai tiekia Ukrainai pakankamai ginklų? Atsakymas iš dalies priklauso nuo to, koks yra Vakarų tikslas

Birželio 16 dieną į Kijevą atvykę Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai atvežė dovanų. Jie pritarė Ukrainos siekiui tapti kandidate į Europos Sąjungą, ir šią poziciją kitą dieną pakartojo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie taip pat išreiškė visokeriopą paramą Ukrainos karinėms pastangoms. „Darome viską, kad Ukraina laimėtų šį karą“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jie taip pat pažadėjo tiekti daugiau ginklų, kurių, Ukrainos teigimu, jai beviltiškai reikia, kad tai įvyktų. E. Macronas pažadėjo „artimiausiomis savaitėmis“ atsiųsti dar šešis modernius artilerijos pabūklus „Caesar“, be dešimties iki šiol pristatytų. Nenorėdamas likti šone, po dienos Kijeve pasirodė ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, pažadėjęs didžiulę naują karinio mokymo programą.

Tokia pagalba yra gyvybiškai reikalinga. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina pasiekė tam tikrų laimėjimų pietinėje Chersono provincijoje, o birželio 17 dieną pranešė nuskandinusi Rusijos laivą, bandžiusį sustiprinti Gyvačių salą – nedidelę Rusijos okupuotą tvirtovę Juodojoje jūroje. Tačiau tai menka paguoda, jei palyginsime ją su nuolatiniais Rusijos kariuomenės laimėjimais rytiniame Donbaso regione, kur vyksta pagrindinės kovos.

Karą stebinti įmonė „Rochan Consulting“ teigia, kad labai svarbios yra Bohorodychnės, Dolynos ir Krasnopiljos gyvenvietės, esančios į šiaurės vakarus nuo Slovjansko. „Gali būti, kad ukrainiečių gynyba šiame rajone žlugs, jei rusai išlaikys sausumos ir artilerijos atakų tempą“, – pažymėjo neseniai parengta ataskaita.