Į ženklą neatsižvelgė ne tik paskutinę minutę atkeliavę alpinistai. Per pastaruosius metus Uluru‑Kata Tjuta Nacionalinio parko lankytojų skaičius išaugo 20 proc. ir atnešė daugybę pelno netoliese įsikūrusioms poilsiavietėms, restoranams ir kitiems iš vienos žinomiausių Australijos vietovių pasipelnyti norintiems verslams.
Šeštadienį kopti į kalną uždrausta. Dabar užuot viliojus alpinistus, Uluru turizmo pramonė keičiama vystant naujas, čiabuvių kultūra paremtas pramogas. Tokios kelionių organizatorių mielai teikiamos ir „autentikos“ ieškančius vartotojus pritraukiančios kelionės – viena sparčiausiai augančių pasaulinio turizmo verslo sričių. Dešimtis tūkstančių metų Uluru namais vadinusiems žmonėms jos gali padėti sulaukti teisingesnės (ir pelningesnės) ateities.
Pirmieji gyventojai į teritoriją netoli Uluru atvyko maždaug prieš 30 tūkst. metų. Laikui bėgant ši vieta tapo itin svarbi Anangu genties tikėjimui ir pasaulio sukūrimo mitams. Europiečiai į Australiją atvyko XIX a. pabaigoje, tačiau ši vietovė buvo sunkiai pasiekiama, todėl lankytojų visada buvo nedaug – kol viskas pasikeitė 1958 m. įkūrus nacionalinį parką. Turizmas ėmė sparčiai plėstis, o kopti į tuomet Erso Uola vadintą kalną tapo įprastu jaunimo ritualu.
Tačiau Anangu gentis teritorijos atiduoti nenorėjo. Kelis dešimtmečius reikalavusi grąžinti žemę, 1985 m. gentis ją atgavo. Mainais Anangu pažadėjo 99 metams išnuomoti teritoriją ir valdyti ją kartu su vyriausybe.
Tačiau vis tiek liko rimtų problemų. Nors Anangu gentis gavo dalį parko pajamų, ji buvo palyginus nedidelė, ypač padalijus ją visai bendruomenei. O dėl giliai įsišaknijusių susiskaldymą skatinančių vyriausybės įstatymų pasekmių bendruomenės vis dar skendėjo skurde. Tačiau blogiausia, jog 1985 m. sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad uždaryti Uluru kalną Anangu gentis gali tik tuo atveju, jei į jį kopti norinčių parko lankytojų skaičius mažesnis negu 20 proc.
Toks standartas dar visai neseniai buvo nepasiekiamas – dešimtajame dešimtmetyje į kalną kopti norėdavo 74 proc. visų lankytojų. Tačiau nuo tada įvyko du svarbūs pokyčiai. Pirma, didelėje Australijos dalyje smarkiai išaugo parama čiabuvių teisėms. Antra, turistai ėmė vis labiau domėtis „patirtimi grįstomis kelionėmis“ – t. y., norėti ne tik pamatyti ir užkopti į kalną, bet giliau ir nuoširdžiau susipažinti su vieta, žmonėmis ir jų kultūra.
Tokios kelionės populiarėja visame pasaulyje. Neseniai atliktų tyrimų duomenimis, jauni keliautojai iš daugiausiai turistų turinčios Kinijos nebetraukia į žinomiausias vietas, kuriose lankydavosi jų tėvai, o renkasi keliones, suteikiančias galimybę pasinerti į vietos gyvenimą. Kanadoje „kelionių čiabuvių takais“ (į kurias įtraukiamos gidų vedamos ekskursijos pamatyti šiaurinių elnių kaimenes ir Pirmųjų žmonių festivaliai miestuose) pramonė 2017 m. buvo verta 1,3 mlrd. dolerių. Tuo pasinaudojo ir Australija – kultūrinis turizmas nuo 2013 m. išaugo 9 proc., o praeitais metais pritraukė net 963 tūkst. keliautojų. Prie Uluru galima užsisakyti įvairiausių pramogų – nuo piešimo taškeliais pamokų iki ekskursijų su riedžiais ar vietos gidų vedamų kelionių į laukinę gamtą.
Tokio turizmo pasekmės juntamos ne tik ekonomikos srityje. Dabar turistai savo keliones patiria ir apmąsto kitaip. Jos padėjo atvykėliams suprasti, kodėl kopti į šventą kalną nepriimtina. Iki 2010 m. norinčiųjų kopti į kalną skaičius nukrito iki 38 proc., o 2015 m. pagaliau sumažėjo tiek, kad šią veiklą buvo galima apskritai uždrausti. 2017 m. nacionalinio parko valdyba nubalsavo taip ir padaryti.
Anangu genčiai pasisekė, kad populiarėjantis kultūrinis turizmas prisidėjo prie dešimtmečius trukusio bandymo atgauti savo teises. Tačiau ši pramonė kelia savų problemų. Tiek Australijoje, tiek kitose šalyse kultūrinis turizmas gali lengvai tapti išnaudojimu. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad turizmas naudingas ne tik kelionių agentūroms ir rengėjams, bet ir čiabuvių bendruomenėms.
Vis dėlto vilties teikiantis naujas kelionių į Uluru etapas primena, kad turizmo ateitis gali būti sąžiningesnė, malonesnė ir priimtinesnė visiems – tiek turistams, tiek vietiniams.