Baiminamasi, kad klimato kaita įgauna pagreitį: prognozuoja, kaip gali atrodyti artimiausi keli dešimtmečiai

Vidutinės planetos temperatūros rodikliai, liepos 3 d. pripažinti nauju rekordu, dar nenukrito žemiau ankstesnio, tik pernai užfiksuoto rekordo. Kad liepą sulaukiame virtinės labai karštų dienų, vargu ar stebina. Du trečdaliai pasaulio sausumos teritorijos yra šiauriniame pusrutulyje, o žemė įšyla greičiau negu vanduo, todėl vasaros sezonas šiauriniame pusrutulyje yra karščiausias metų laikas, vertinant pagal visos planetos duomenis. Visgi temperatūra paprastai užkyla kiek vėliau. Kad šiemet rekordinės aukštumos yra pasiektos taip anksti ir tęsiasi taip ilgai, reikia laikyti beprecedenčiu reiškiniu.

Taip pat reikėtų vadinti ir tai, kas vyksta su vandenynais. Kovo 13 d. žemutinių ir vidutinių platumų zonoje užregistruota jūros paviršiaus temperatūra buvo aukštesnė nei tą pačią dieną nuo pat 1979 m. Paprastai labiausiai temperatūra užkyla vasaros mėnesiais pietų pusrutulyje (didžioji dalis planetos vandenų yra pietuose), tačiau šiuo atveju rekordinis lygis pasiektas žiemą.

Kylant pasauliniams vidurkiams, konkrečiose vietovėse registruojami milžiniški šuoliai. Liepos 16 d. Sindziange esančioje Turfano įduboje, kartais vadinamoje Kinijos Mirties slėniu, buvo užfiksuota 52,2 °C temperatūra. JAV esančiame tikrajame Mirties slėnyje tą pačią dieną buvo užfiksuota 53,9 °C temperatūra. Visgi, palyginti su pavieniais temperatūros šuoliais dykumose, kur kas labiau neramina pavojingai aukšta temperatūra gausiai žmonių gyvenamose teritorijose. Liepos 6 d., kai buvo užregistruota aukščiausia liepos mėnesio temperatūra, Pekino valdžia antrą kartą per dvi savaites paskelbė aukšto lygio pavojų dėl karščio. Liepos 19-oji tapo 19 diena iš eilės, kai Finikse, Arizonoje, laikėsi aukštesnė nei 43 °C temperatūra. Panašiai reikalai klostosi Italijoje bei daugelyje aplinkinių šalių.