Viena iš jų gana nauja, o jos daroma žala akivaizdi. Praeitais metais dėl koronaviruso 10 000 Indijos kino teatrų net šešis mėnesius buvo uždaryti. Dar kino salės pamažu ima atsidarinėti, tačiau priima perpus mažiau žiūrovų ir (kadangi išsigandę prodiuseriai nusprendė atidėti galimų hitų premjeras) rodo tik antraeilius filmus. Dėl to kreditų reitingo agentūra ICRA skaičiuoja, kad kino teatrų pajamos per metus iki balandžio smuks net 80–85 proc. Iki praeito rugsėjo šie tiesioginiai nuostoliai jau siekė apie 1,2 mlrd. dolerių, be to, atidėjus ar atšaukus šimtus filmų, nukentėjo ir pramogų pramonės maitinimo įstaigų grandinės, kuriose dirba apie 300 000 žmonių.
O kita Bolivude kilusi pandemija senesnė ir subtilesnė, nors atrodo, kad pastaruoju metu tapo pavojingesnė. Ši chroniška liga – tai kišimasis ir cenzūra: daugybė išorės veikėjų bando palenkti Bolivudą į savo pusę, jį performuoti ar daryti jam įtaką. Toks spaudimas daromas daugeliu būdų – paprasčiausiai cenzūruojant, sudarant finansinių sunkumų ar keliant ieškinius, kurie gali baigtis bylinėjimosi labirintais, publikos boikotais ar net smurtu.
Teismo dramos
Gali pasirodyti, kad COVID-19 keliamas pavojus didesnis. Tačiau nors tradiciniams filmams suduotas skaudus smūgis, nuo kurio nukentėjo ir kino teatrai, ši problema iš dalies paskatino jau anksčiau prasidėjusį pokytį. Kaip ir Holivude, Bolivude pinigai srautai jau anksčiau pradėjo plūsti iš didžiųjų ekranų į mažesnius, ypač į užsakomąsias srautines transliacijas, Indijoje vadinamas OTT (over-the-top). Prasidėjus pandemijai milijonai žmonių nusprendė pagyvinti karantiną užsisakę transliacijų paslaugas, tad ši tendencija labai sustiprėjo. 2019 m. pajamos iš OTT buvo perpus mažesnės už iš kino teatrų gautas 1,5 mlrd. dolerių pajamų, tačiau pramonės žinovai mano, kad iki 2024 m. jos kino teatrų pajamas gali peraugti dvigubai. Taigi nieko nuostabaus, kad tokios pasaulinės įmonės kaip „Netflix“, „Amazon“ ir „Disney“ praeitais metais į srautines transliacijas Indijoje investavo apie 520 mln. dolerių. Pirmą kartą nuspręsta daugybę Indijos ilgametražių filmų pirmiausia rodyti ne kinuose, o naudojantis OTT. Garsiausiems aktoriams nuvijus dvejones dėl vaidmenų mažuosiuose ekranuose, tokia tendencija greičiausiai tik stiprės.
Tačiau nors OTT padėjo Mumbajaus kino studijoms išsilaikyti, taip pritraukta ir griežtesnės kritikos. Politikai jau seniai įgijo įprotį naudodamiesi Bolivudu siekti pigių politinių pergalių. Demonstratyvus politikų susirūpinimas sėkmingai pažabojo tradicinį kiną ir televiziją – prodiuseriai puikiai supranta, kad yra daugybė būdų sugadinti filmą arba priversti jo kūrėjus bankrutuoti. Geriausi aktoriai daro karjeras pataikaudami ministrams, o už tai būna apdovanojami gerai apmokamais postais bei kitais privalumais. Tačiau OTT niekas nereguliuoja, o finansavimas dažniausiai gaunamas iš užsienio įmonių, todėl šios platformos tapo gaivaus oro gurkšniu. Vos per kelerius metus OTT užsitarnavo gerą reputaciją už kandų realizmą ir drąsias politines alegorijas. „Tarsi mokytojas būtų išėjęs iš klasės ir visi būtų tarę – pasilinksminkim“, – aiškina filmų kritikas Tanulas Thakuras.
Tačiau čia prasidėjo kišimosi epidemija. Galingi visuomenės veikėjai liko nepatenkinti, kad policija, politikai ir dvasininkai tokiuose OTT serialuose kaip „Mirzapur“ („Mirzapuras“) ir „Sacred Games“ („Šventi žaidimai“) vaizduojami korumpuoti, brutalūs ir veidmainiai. Daugelis pramonės atstovų (kurie tradiciškai priklauso gana pasaulietiškai, liberaliai ir kosmopolitiškai Mumbajaus daliai) dar labiau išsigando dėl to, kad pareigūnų nepasitenkinimą lydi triukšmingos ir gerai organizuotos viešosios kampanijos, o paklusni spauda ir nuolankūs teisėjai jas palaiko. Palyginus su persekiojimu praeityje, pavyzdžiui, dešimtajame dešimtmetyje, kai Mumbajaus vietos partijos audrindavo publiką kritikuodamos konkrečius filmus, šį kartą kyla didesnis pavojus. „Dabar kovojama dėl Bolivudo kontrolės – o jis labai pažeidžiamas“, – teigia Londono ekonomikos mokyklos akademikė Shakuntala Banaji.
T. Thakuro nuomone, spaudimas auga nuo 2014 m., kai į valdžią atėjo nacionalistinė hinduistų partija „Bharatiya Janata“ (BJP), kuri 2019 m. padėjo didžiule persvara antrą kartą nugalėti ministrui pirmininkui Narendra Modi. Praeitais metais spaudimas pasiekė ir OTT platformas. Dėl įvairių skundų (tarp jų ir skundo, kad bučinys pagal indų romaną sukurtame britų seriale „A Suitable Boy“ („Tinkamas vaikinas“), skatina intymius ryšius tarp skirtingas religijas išpažįstančių žmonių) lapkritį vyriausybė išleido dekretą, kuriame numatoma, kad OTT prižiūrės Transliacijų ir informavimo ministerija.
Šį sausį spaudimas dar padidėjo, ypač pasirodžius „Tandav“ – aštriam „Amazon Prime“ sukurtam trileriui, kuriame supriešinamas žiaurus politikos pasaulis ir studentų aktyvizmo idealai. Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „NewsLaundry“ atskleidė, kad serialui kritikuoti buvo suorganizuota socialinių tinklų kampanija, kuriai vadovavo BJP partijos narys. Vos serialui pasirodžius, politikas įsakė 20 000 savo pasekėjų reikalauti, kad jį uždraustų dėl, jo žodžiais tariant, „nepagarbos“ policijai ir hinduizmo religijai. Serialui (kurį kritikai įvertino vidutiniškai) iškelta keletas ieškinių. Jo režisierius ir prodiuseris netrukus atsiprašė ir sutiko pašalinti akivaizdžiai įžeidžiančią sceną, kurioje studentas persirengia hinduistų dievu. Kūrėjai pateikė prašymą Aukščiausiajam teismui apginti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau audringame procese teisėjai prašymą atmetė ir pareiškė, kad net aktoriai atsakingi už tai, kad jų vaidmenys gali įžeisti žiūrovus. Nenuostabu, kad netrukus keleto OTT turėjusių pasirodyti filmų premjeros buvo atidėtos arba atšauktos.
Jei tai tebūtų pavienis atvejis, pramonės atstovams nereikėtų nerimauti. Tačiau susidomėjimas serialu „Tandav“ atspindi ir kitą tendenciją. Du pagrindiniai jo aktoriai – musulmonai, kaip ir daugelis didžiausių Indijos žvaigždžių nuo pat Bolivudo pradžios. Tačiau pastaruoju dešimtmečiu aktorių religija tapo svarbi. Tačiau dabar būriai socialinių tinklų vartotojų vadinamuosius „tris Khanus“ (garsių pagrindinius vyrų vaidmenis atliekančių aktorių trijulę) puola už tai, kad jie neva remia Pakistaną ir skatina „meilės džihadą“. Pavyzdžiui, vienoje „Twitter“ paskyroje, pavadintoje „Gems of Bollywood“ („Bolivudo perliukai“) visa pramonė vadinama musulmonų propagandos įrankiu; pavartojamas žodis „Urduwood“, kuriuo daroma aliuzija į Pietų Azijos musulmonų vartojamą kalbą. Neseniai paskyroje pareikšta, kad vienas iš garsiųjų aktorių trijulės Salmanas Khanas turi „vieną tikslą“ – įtikinti hinduistus pasidaryti apipjaustymą.
„Jie puola žymiausiuosius aktorius, kad juos pamokytų, – teigia S. Banaji. – Ir kad galėtų pakeisti juos savais herojais.“ Pasak T. Thakuro, bet kas, kas tik pasipriešina spaudimui, gali būti atstumtas kolegų. Tačiau dėl Bolivudo ateities nerimauja ne tik kritikai. Lobizmo grupės „Producers’ Guild of India“ pirmininkas Siddharth Roy Kapuras savo tinklaraštyje ragino Indijos vyriausybę ginti tokią svarbią pramonės šaką – nebetylėti ir pasmerkti beprasmę raganų medžioklę. Jo žodžiais tariant, prodiuseriai turėtų kurti filmus, o ne „bėgioti po policijos nuovadas ir teismus visoje mūsų milžiniškoje šalyje“. Vyras pridūrė, kad neįmanoma vadovauti verslui, kuriame veto teisę turi bet kuris iš 1,3 mlrd. Indijos gyventojų.