Su epilepsija sergančio berniuko mama Hannah Deacon gydytojas kalbėjo atvirai. Jis pareiškė, kad iš Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) gauti recepto vaistams, kurių pagrindą sudaro psichoaktyvioji kanapėse randama medžiaga tetrahidrokanabinolis (THS), jai nepavyks „niekada“. Šalies vyriausybė tokį požiūrį palaikė – 2018 m. vasarį nuspręsta laikytis daugiau kaip 50 metų taikytos pozicijos, kad kanapės neturi jokių vertingų gydomųjų savybių, nors tuo metu šalyje kanapės jau buvo auginamos ir eksportuojamos medicininėms reikmėms.
Tačiau po kelių mėnesių vyriausybė apsigalvojo ir pripažino, kad sėjamosios kanapės (cannabis sativa) gydomųjų savybių turi. Praėjus aštuoniems mėnesiams nuo pirmojo viešo H. Deacon prašymo, NHS tarnyba pagaliau sutiko jos sūnui Alfiui skirti tetrahidrokanabinolio turinčių vaistų.
Požiūrį į kanapes panašiai pakeitė daugelis įstatymų leidėjų visame pasaulyje. Dėl to spėjama, kad greitai gali būti įteisintas ir platesnis kanapių vartojimas – pasidomėjus istorija galima pastebėti, kad įteisinus kanapių vartojimą medicininėms reikmėms, dažnai netrukus įteisinamas ir vartojimas rekreaciniais tikslais.
Žmonės sėjamąsias kanapes vartojo jau tūkstančius metų, o gydyti ligas jos naudotos jau nuo 400 m. pr. Kr. (o gal ir dar anksčiau). Tačiau pirmojoje XX a. pusėje kanapių, kaip ir kitų rekreaciniais tikslais vartojamų narkotikų, vartojimas apribotas. Tuo metu apie kanapes dažnai skleisti baimę keliantys gandai. Daug įtakos turėjo įvykis, kai 1900 m. Egipte gyvenantis britų gydytojas Johnas Warnockas ėmė tikinti, kad už didelę dalį gyventojų patiriamų psichinių ligų ir įvykdomų nusikaltimų atsakingas kanapių vartojimas.
1924 m. Tautų sąjungai susirinkus aptarti tokių narkotikų kaip heroinas ir opiumas poveikį, į gydytojo pateiktus „įrodymus“, kad kanapės pavojingos, atsižvelgta labai rimtai. Vis dėlto jo naudota metodologija kelia įtarimų. Duomenis gydytojas rinko tik iš Egipto ligoninės psichinių ligonių skyriaus, be to, visai nemokėjo arabiškai, o įrodymu, kad pacientai tikrai vartoja kanapes, dažnai laikė tokius atvejus, kai paklausus, ar vartoja kanapes, pacientas „aistringai“ tai neigdavo.
Kanapių baimė
4‑ajame XX a. dešimtmetyje JAV dėl kanapių kilo tikra panika – šio narkotiko vartojimas laikytas smurto jaunų atvykėlių iš Meksikos tarpe priežastimi, be to, manyta, kad jis daro moralinę žalą Amerikos vaikams. 1961 m. Jungtinėms Tautoms pasirašius Bendrąją konvenciją dėl narkotinių medžiagų ir įkūrus tarptautinę narkotikų kontrolės sistemą, į kanapių kaip tradicinės medicinos priemonių vartojimą atsižvelgta nebuvo. Jų gydomosios savybės laikytos ribotomis arba apskritai neigtos, be to, kanapės laikytos pavojingais heroinui prilygstančiais narkotikais, kurių vartojimas turi būti griežtai ribojamas.
Kanapėse yra kanabinoidais vadinamų medžiagų, panašių į žmogaus kūno išskiriamas molekules, vadinamas endokanabinoidais. Tiek į kanabinoidus, tiek į endokanabinoidus žmonių smegenyse ir organizme reaguoja platus receptorių tinklas. Žmonių endokanabinoidinė sistema reguliuoja daugybę dalykų, pavyzdžiui, skausmo pojūtį, nuotaiką, apetitą, stresą, miegą ir atmintį. Sėjamosiose kanapėse iki šiol rasti net 144 skirtingi kanabinoidai. Apie daugumos jų veikimą vis dar žinoma labai mažai ir nuolatos atrandama naujų savybių.
Geriausiai žinomos kanapių sudedamosios dalys – tai apsvaigimo pojūtį suteikianti medžiaga THS ir apsvaigimo nesukeliantis ir vis dažniau kaip maisto priedas arba papildas naudojamas kanabidiolis (CBD). Nors dėl daugybės narkotikus draudžiančių sutarčių vykdyti mokslinius tyrimus su kanapėmis labai sunku, ilgalaikių klinikinių bandymų ir kitų tyrimų duomenys atskleidžia, kad kanapėmis galima veiksmingai gydyti daugelį negalavimų, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės sukeliamą raumenų skausmą, chemoterapijos sukeliamą pykinimą, gydymui atsparias epilepsijos formas ir suaugusiųjų patiriamą lėtinį skausmą.
„Žolė“ ne tik malšina skausmą, bet ir suteikia malonumą, todėl net ir prabėgus dešimtmečiams po Bendrosios konvencijos ir kitų po jos pasirašytų narkotikus draudžiančių sutarčių ji išliko itin populiari. Šiuo metu kanapės – dažniausiai auginamas ir vartojamas nelegalus narkotikas pasaulyje. 2017 m. kanapės augintos beveik visose pasaulio valstybėse, o Jungtinių Tautų duomenimis visame pasaulyje kanapes vartoja maždaug 188 mln. žmonių (spėjama, kad iš viso pasaulyje nelegalius narkotikus vartoja apie 271 mln. žmonių).
Tačiau kanapės nėra visiškai saugios. Nors tikimybė perdozuoti maža (o galbūt perdozuoti išvis neįmanoma), vienas iš dešimties vartotojų įgauna priklausomybę. Be to, kanapes vartojant dideliais kiekiais, vartojant itin stiprias rūšis arba vartojant labai ilgai kyla grėsmė, kad žmogų ištiks psichozės priepuoliai. Paaugliams nuo kanapių vartojimo gali sutrikti smegenų vystymasis. Ir vis dėlto turint omenyje, kaip dažnai „žolė“ vartojama savo malonumui, ji padaro neįtikėtinai mažai žalos.
Kanapių vartojimą medicininiais tikslais įteisina vis daugiau valstybių (šiuo metu jų skaičius viršija 30). Vartojimą medicininiais tikslais įteisinusiose Pietų ir Šiaurės Amerikos valstybėse paprastai netrukus būdavo įteisinamas ir rekreacinis vartojimas. Kai kuriose Europos šalyse vienu metu įteisintas abiejų tipų vartojimas, tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje iš pradžių įteisintas vartojimas medicininiais tikslais.
Įteisinus medicininį kanapių vartojimą vyriausybės būna priverstos sukurti jų vartojimą reguliuojančią sistemą, kad būtų kontroliuojamas teisėtas kanapių tiekimas pacientams. Tai padarius, mintį, kad kanapės gali būti vartojamos ir savo malonumui, visuomenei priimti lengviau. Kai norėdamos numalšinti artrito sukeliamą skausmą „žolę“ ima rūkyti močiutės, galima teigti, kad narkotiko vartojimas visuomenėje tapo įprastu reiškiniu.
Visiškai įteisinti kanapių vartojimą yra ir kitų įtikinamų priežasčių – pavyzdžiui, dėl to, kad už jų vartojimą neproporcingai dažnai baudžiami tamsiaodžiai, dėl to, kad už jų vartojimą reikia nubausti daugybę žmonių, o tai sukelia daug socialinių ir teisinių problemų, ir dėl to, teisėta prekyba kanapėmis valstybėms galėtų atnešti daug pelno bei įplaukų iš mokesčių. Tačiau panašu, kad argumentas, jog pacientai kenčia, daro didesnę politinę įtaką negu kitos kanapes įteisinti norinčiųjų pateikiamos priežastys. Galbūt laikotarpiu, kai narkotikai vartoti labai plačiai, užaugę politikai nerimauja dėl savo įvaizdžio ir tikisi, kad neįgaliųjų vežimėliai taps gera priedanga.
33‑jose JAV valstijose kanapes galima vartoti medicininiais tikslais, o dar 11‑oje – ir rekreaciniais tikslais. Be to, dauguma žmonių visoje valstybėje palaiko idėją kanapių vartojimą įteisinti visoje Amerikoje galiojančiuose federaliniuose įstatymuose. Kanapių vartojimą stebinčių įmonių „Arcview Market Research“ ir „BDS Analytics“ ekspertai prognozuoja, kad iki 2024 m. kanapių vartojimas medicininiais tikslais bus įteisintas visose valstijose, o rekreaciniais tikslais – beveik pusėje. Tuo tarpu Lotynų Amerikos valstybėse kanapes vartoti medicininiais tikslais leidžia vis daugiau valstybių, o pasipriešinimas silpsta. Medicininiais tikslais kanapes vartoti jau galima Argentinoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Čilėje, Peru, Jamaikoje ir Urugvajuje.
Kai kurios vyriausybės ir sveikatos priežiūros institucijos netgi kompensuoja kanapių kainą. Šiuo metu kanapėmis gydomi beveik 16 tūkst. vokiečių – paprastai jos skiriamos lėtiniam skausmui ir spazmams gydyti, tačiau, nors ir keista, kartais jomis taip pat gydomi dėmesio sutrikimai. 2017 m. svarbiausia sveikatos draudimų įmonė patvirtino du trečdalius prašymų ir kanapėms išleido 2,7 mln. JAV dolerių.
Tuo tarpu Europos parlamente priimtas neprivalomojo pobūdžio nutarimas pagerinti prieigą prie medicininių kanapių. Net Pasaulio sveikatos organizacijoje norima, kad kanapių vartojimas nebūtų taip griežtai ribojamas ir būtų pripažįstamos jų gydomosios savybės bei palengvinamos sąlygos vykdyti tyrimus. Ypač keista, kad medicininės kanapės įteisintos šalyse, kur tikimybė, kad narkotikų draudimai bus sušvelninti, visada atrodė maža – pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, Tailande ir Zimbabvėje.
Kanapes medicininiais tikslais vartoti leidžiančiose šalyse prieiga prie jų ne visada vienodai lengva. Tarptautinės narkotikų vartojimą reguliuojančios sutartys kanapes vartoti medicininiais tikslais teoriškai leidžia, tačiau Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos (institucijos, tikrinančios, ar valstybės laikosi narkotikų ribojimą numatančių sutarčių) ataskaitose nuolat piktinamasi medicininių kanapių įteisinimo sistemomis ir teigiama, jog jos prastai reguliuojamos ir suteikia galimybę narkotiką taip pat vartoti ir rekreacinėms reikmėms.
Kelią į kanapių įteisinimą praskynė Urugvajus – šioje valstybėje kanapės įteisintos 2013 m. Tačiau tarptautinius nesutarimus dėl kanapių teisėtumo geriausiai išryškino Didžiojo septyneto narės Kanados įvykdytos reformos. Kanadoje narkotikas visiškai legalizuotas praeitais metais. Iš dalies taip padaryta tikintis, kad reguliuojama kanapių rinka padės kovoti su juodąja rinka ir apsaugos kanapes perkančius jaunuolius.
Pasak ekspertų grupės „Transnational Institute“ atstovo Martino Jelsmos, Vienoje vykusiame suvažiavime Kanados priimtos reformos sukėlė aršias kovas su Jungtinėmis Tautomis – dabar valstybė kaltinama tarptautinės narkotikų draudimo sistemos nepaisymu. Už organizuotų nusikaltimų mažinimą atsakingas ministras Billas Blairas sutinka, kad Kanada sutarčių nesilaiko. „Tačiau, – teigia jis, – jos požiūris paremtas labai tvirtais principais.“
Požiūris į kanapes švelnėja visame pasaulyje. Tačiau daugelis galingų valstybių, pavyzdžiui, Rusija ir Kinija, vis dar griežtai priešinasi reformoms, o nesutarimai tarp valstybių trukdo perrašyti tarptautines sutartis. Nesutariama net Jungtinėse Tautose: Žmogaus teisių taryba ir specialusis pranešėjas mirties vykdymo be teismo klausimais tikina, kad dėl griežtos valstybių politikos prieš narkotikus dažnai pažeidžiamos žmogaus teisės, o Pasaulio sveikatos organizacijoje norima pakeisti nusistovėjusią padėtį. Tačiau Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės biuras pokyčiams priešinasi.
Kanapių vartojimo medicininiais tikslais įteisinimas tikrai dažnai veda į platesnį kanapių vartojimo įteisinimą, tačiau medicininių kanapių įteisinimui besipriešinančios valstybės plaukia prieš srovę. Meksikoje toks vartojimas greičiausiai bus įteisintas jau šiemet, Liuksemburgas sparčiai vejasi ir gali tapti pirmąja kanapių vartojimą rekreaciniais tikslais įteisinusia Europos Sąjungos valstybe, o Naujojoje Zelandijoje šiuo klausimu planuojama surengti referendumą. Greičiausiai tik laiko klausimas, kada tarptautinės narkotikų vartojimą ribojančios sutartys bus imtos laikyti iš esmės pasenusiomis. Kartais jaudinamasi, kad toks taisyklių laužymas susilpnins visą tarptautinę teisę. Tačiau B. Blairas nesiryžta komentuoti, kaip Kanada galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Bendros pastangos
Kanada galėtų iš sutarties pasitraukti, tačiau Kanados vyriausybė jau pareiškė, kad to daryti neketina. Panašus įvykis buvo pasitaikęs ir anksčiau – kokainmedžio lapų kramtymą norėjusi įteisinti Bolivija iš sutarties pasitraukė, o vėliau grįžo, tačiau „su išlygomis“. Tarptautinės politikos žinovai domisi galimybe, kad Kanada ir kitos sutarčiai nepaklususios valstybės suformuos inter se – atskirą tarpusavio susitarimą, leidžiantį keisti esamas sutarties nuostatas. Tačiau jei būtų nuspręsta taip padaryti, greičiausiai būtų laukiama, kol sutarčiai nepaklūstančių valstybių padaugės.
Jungtinėje Karalystėje medicininės kanapės nedraudžiamos, tačiau jų gauti be brangių privačių gydymo įstaigų receptų sunku (Alfiui šiuo atžvilgiu labai pasisekė). Problemų kyla dėl to, kad kanapės pakliūva į neapibrėžtą medicinos kategoriją – daugelis būdų, kaip žmonės norėtų vartoti kanapes, dar neįteisinti, be to, kanapių poveikis neištirtas taip, kad atitiktų paprastai vaistams taikomus standartus. Tačiau daugelis valstybių šioje srityje siekia padaryti pažangą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ketinama atlikti didelio masto klinikinius tyrimus ir ištirti galimą kanapių panaudojimą medicininėms reikmėms.
Narkotiko teisinė padėtis dviprasmiška greičiausiai išliks dar daugelį metų. Ilga nepakantumo kanapėms istorija užkirto kelią tyrimams ir neleido milijonams pacientų naudotis jiems padėti galėjusiais gydymo būdais. Nors užduotis sukurti standartus atitinkančius vaistus ir reguliuoti jų vartojimą turėtų būti gerokai pasistūmėjusi į priekį, iš tiesų ją vykdyti dar tik pradedama. Ironiška, tačiau gali būti, kad kanapių vartojimo privalumus ir keliamą pavojų geriau suprasime tik tada, kai bus įteisintas jų vartojimas rekreacinėms reikmėms.