Į Lenkijos sostinėje esančius prezidento namus išvykęs Lukas Paškevičius išgirdo nemažai asmeninių detalių apie B. Komorowskį. Interviu metu pašnekovas prasitarė apie savo lietuviškas šaknis, studijų metus, įkalinimą už protesto organizavimą, dalyvavimą „Solidarumo“ veikloje bei neatsitiktinį pasirinkimą mokslinį darbą rašyti apie Lietuvos ir Lenkijos santykių problemas.

Prezidentas pasakoja, jog tiek anksčiau, tiek dabar daug šilumos jaučia Lietuvai ir lietuviams, tačiau apgailestauja bei pripažįsta, jog valdymo metais, kiek besistengtų, nepavyko pagerinti abiejų valstybių santykių.

Tačiau jis priduria, jog šimtas metų parodė, kad šalys yra viena su kita labai susijusios, jos tapo artimesnės ir išmoko reaguoti bendrai į kylančias grėsmes: „Šimtas metų parodė, kad mūsų šalys yra viena su kita artimai susijusios. Kiek per tuos šimtą metų žlugo Lenkija, tiek pat kartų iš žemėlapio išnyko ir Lietuva. Ir ta istorija, ne tik skatina mūsų gerą šalių kaimynystę, bet ir suvienija, kai reikia reaguoti į grėsmę.“

„Būdamas prezidentu beveik kasmet lankydavausi Lietuvoje, kai ji švęsdavo Nepriklausomybės dieną. Tuo tarpu lapkričio 11-ąją pas mus atvykdavo jūsų šalies vadovas. Tačiau yra dar vienas elementas, kuris turėtų jungti lietuvius ir lenkus. Mano manymu, tai yra kapitalas, kuris padeda ne tik mūsų šalims bendradarbiauti, bet ir kurti visą Europą drauge su kitomis valstybėmis“, – teigia B. Komorowskis.

Pirmoji pokalbio dalis, apie prezidento asmeninį gyvenimą ir abiejų šalių santykius vaizdo siužete. Antroji dalis pasirodys po Lenkijos Respublikos Prezidento rinkimų, vyksiančių liepos 12 dieną.

Kitoje dalyje B. Komorowskis dalinsis savo patirtimis einant pirmojo Lenkijos Respublikos civilio gynybos viceministro, o vėliau ir ministro, Seimo pirmininko ir šalies vadovo pareigas. Taip pat prasitars apie savo naująją knygą ir gyvenimą po įtempto laikotarpio valdant valstybę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)