Byla, kuri SSRS driokstelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus: dėl majorą nužudžiusių milicininkų susikovė KGB ir VRM

1980 metų gruodžio 27-osios rytą Maskvos srityje, netoli kelio į Bykovo oro uostą, rastas be sąmonės, sunkiai sumuštas, apie 40 metų vyras. Iš dokumentų pas jį rado tik nedarbingumo lapelį, ant kurio buvo užrašas: „Išduodamas KGB pareigūnams, turintiems karinį laipsnį“. Taip prasidėjo istorija, kuri išjudino Sovietų Sąjungos aukščiausią valdžios ešeloną, stojus į nuožmią kovą KGB ir VRM struktūroms. Tada nė neįsivaizduota, kokios baisios pasekmės grės visai sovietų milicijai ir kad tai baigsis vieno iš įtakingiausių valstybės veikėjų savižudybe.

Mirties priežastis buvo netikėta

SSRS KGB 5-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas, majoras Viačeslavas Afanasjevas (būtent jis, kaip paaiškėjo, ir buvo tas nukentėjusysis) mirė ligoninėje 1981 metų sausio 1-ąją, taip ir neatgavęs sąmonės. Šis pareigūnas buvo atsakingas už itin svarbų darbą su informacijos apsaugos sistemomis, todėl tyrimą dėl jo žūties ėmė kontroliuoti šio žinybos pirmininkas Jurijus Andropovas.

Valstybės saugumo komiteto tyrimų skyrius ir KGB Antrojo skyriaus (kontržvalgybos) darbuotojai svarstė keletą įvykių versijų: nuo paprasto apiplėšimo iki Vakarų žvalgybos agentūrų vykdomo sabotažo. Tačiau netrukus jie priėjo prie neįtikėtinos versijos – kad sostinės 5-ojo milicijos skyriaus milicininkai, dirbę Ždanovskajos metro stoties rajone, gali turėti tiesioginės įtakos majoro žūčiai. Nes būtent ten Afanasjevo pėdsakai ir nutrūko...

Nepaisant to, kad SSRS KGB turėjo didžiulę įtaką, ji negalėjo tiesiog paimti ir „supurtyti“ visos vidaus reikalų sistemos, surengdama dešimčių milicininkų paieškas ir apklausas. Didžiausia kliūtis buvo šalies vidaus reikalų ministras Nikolajus Ščiolokovas.