Izraelio skiepų nuo COVID-19 programa vykdoma greičiausiai pasaulyje. Beveik pusė suaugusiųjų jau gavo bent vieną dozę skiepų, o 90 proc. sulaukusiųjų virš 50ies gavo dvi dozes. Dabar skiepytis jau gali visi vyresni nei šešiolikos gyventojai. Tačiau užuot laukusi, kol susiformuos kolektyvinis imunitetas (padėtis, kai virusas nebegali plisti, nes didžioji dauguma žmonių jam atsparūs), vyriausybė nuo vasario 21 d. leido paskiepytiems žmonėms grįžti į sporto klubus, koncertų sales, teatrus ir kitas uždaras patalpas.
Eksperimentą stebi visas pasaulis. Dėl sustojusių ekonomikų ir suirzusių gyventojų nerimaujančios vyriausybės noriai aptarinėja „skiepų pasų“ idėją, kuri suteiktų galimybę iš karantino išlaisvinti bent dalį visuomenės. Sausio mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas paprašė vyriausybės įvertinti tokią idėją. Kovo 8 d. susirinkimus reguliuojančiose taisyklėse pirmą kartą atskirai aptartos gairės paskiepytiems ir nepaskiepytiems gyventojams. Europos Komisija kovo 17 d. turėtų paskelbti planus visoje sąjungoje galiosiančiam „skaitmeniniam žaliajam pasui“. Jungtinė Karalystė taip pat svarsto įvesti skiepų pasų sistemą. Kai kur norima į pasus įtraukti ne tik informaciją apie skiepus, bet ir diagnozės testų rezultatus, įrodymus, kad asmuo tinkamą laiką praleido karantine arba leidimus nesiskiepyti dėl sveikatos sutrikimų.
Apribojimai dėl skiepų – ne nauja mintis. Į regionus, kuriuose paplitusi geltonoji karštligė, atvykstantys lankytojai privalo įrodyti, kad jie pasiskiepiję – pateikti „geltonąją kortelę“. Į JAV atvykstantys imigrantai tam, kad galėtų tapti nuolatiniais gyventojais, privalo pasiskiepyti nuo 15 ligų, nurodytų Sveikatos departamento sąraše. Kad galėtų lankyti viešąsias mokyklas, pasiskiepyti visose 50 valstijų privalo ir vaikai (nors kartais daromos išimtys dėl religinių priežasčių arba imuniteto sutrikimų). Daugelyje vietovių tokios pačios taisyklės taikomos ir daliai sveikatos apsaugos darbuotojų ir karių.
Tačiau kalbant apie COVID-19, skiepų pasų nori ne visi. Politikos ekspertai teigia, kad daugelyje šalių skiepų programos vykdomos taip greitai, kad skiepų pasai bus naudingi neilgai. Pilietinių teisių aktyvistai ir saugumo srities tyrėjai nerimauja, kad vyriausybėms kils pagunda pasinaudoti surinktais duomenimis ir piktnaudžiauti galia kontroliuoti žmonių gyvenimus. Visuomenės sveikatos ekspertai mano, kad dar per anksti pasakyti, ar tokia idėja naudinga medicininiu požiūriu. Skiepai suteikia gerą apsaugą nuo COVID-d19 sukeliančio SARS-CoV-2 viruso, tačiau nors kol kas atrodo, kad jie taip pat gerokai sumažina ir galimybę užkrėsti kitus, kol kas tai vis dar neaišku. Kuriant skiepų pasų politiką reikėtų atsakyti į sunkius klausimus apie sąžiningumą ir prievartą, individualų ir kolektyvinį požiūrį į riziką, kompromisus tarp pavojaus užsikrėsti ir ekonominės veiklos, be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip karantinas paveikia žmonių psichinę būklę.
Geriausia pradėti nuo saugumo – tam, kad pasai būtų naudingi, jie privalo būti patikimi. Izraelio programėlę patikrinę tyrėjai atrado kelis trūkumus. Dėl pirmosios programėlės versijos klaidų gudrūs sukčiai galėjo internete pardavinėti padirbtus skiepų sertifikatus. Naujausia versija turėtų būti saugesnė, tačiau ją vis tiek galima nukopijuoti. „Nors Izraelis eksportuoja aukštąsias technologijas, ne visada taiko tokius pačius aukštus standartus šalies vidiniams poreikiams“, – teigia Izraelio kibernetinio saugumo konsultantas Ranas Bar-Zikas. Svarbu ir tai, ar taisyklių laikomasi. Panašu, kad Tel Avive ne itin stengiamasi užtikrinti, kad reginių vietose bus tikrinami skiepų dokumentai. „Jei pastatysiu prie durų žmogų, kad tikrintų kiekvieną klientą, niekas pas mane nebeis“, – pareiškė vienas baro savininkas.
Prašom pateikti dokumentus
Rizika kyla ir dėl landžių vyriausybių. Praeitais metais Singapūro vyriausybė pažadėjo, kad duomenys iš kontaktų sekimo programėlės nebus naudojami jokiems kitiems tikslams. Tačiau sausį paaiškėjo, kad prieiga prie duomenų suteikta policijai, kad galėtų kovoti su nusikaltimais. Dėl to susierzino net paklusnūs Singapūro gyventojai. Singapūro ministras Vivianas Balakrishnanas teigė, kad „visiškai prisiima atsakomybę“ už šį sprendimą, kurį pavadino „klaida“.
Kinijoje privalomos sveikatos apsaugos programėlės naudoja duomenis apie buvimo vietą iš išmaniųjų telefonų ir kuria QR kodus, kurie nulemia, ar asmuo turi teisę įeiti į patalpą arba keliauti be apribojimų. Panašu, kad šiais duomenimis dalinamasi ir su policija. Kaip apskaičiuojama rizika, neaišku, be to, programėlė veikia netobulai. Net pasibaigus privalomam karantinui, programėlė kartais to neužfiksuoja dar kelias dienas. Ir vis dėlto panašu, kad ji naudojama bus dar ilgai.
Vyriausybių kompetencijos trūkumas ir polinkis šnipinėti gali sugriauti pasitikėjimą skiepų pasais ir suteikti pagrindo sąmokslo teorijoms. Tačiau privatumo apsaugos problemas galima įveikti. Buvęs Jungtinės Karalystės Kento universiteto kompiuterių mokslų profesorius Davidas Chadwickas vadovauja įmonei „Verifiable Credentials“. Prieš prasidedant COVID-19 pandemijai jo įmonė kūrė sistemą, saugančią privatumą teikiant tapatybės korteles, leidimus statyti automobilį, koncertų bilietus ir pan. „Tuo metu visiškai negalvojau apie sveikatos apsaugą“, – teigia jis. Tačiau dabar įmonėje pirmenybė skiriama dėl pandemijos kylančioms problemoms.
Įmonės idėja paremta tuo, kad privaloma užtikrinti, jog tarp duomenis apie asmens skiepus teikiančio šaltinio ir tų duomenų reikalaujančios įstaigos nebūtų jokių ryšių. Pavieniai vartotojai išmaniaisiais telefonais saugiai prisijungtų naudodami biometrinius duomenis ir vyriausybės išduotus tapatybės dokumentus – panašiai, kaip naudojantis mobiliąja bankininkyste. Norint patekti į „nuo COVID-19 apsaugotą renginį“ prie įėjimo vartotojams į telefonus būtų atsiunčiami reikalavimai. Tada programėlė patikrintų reikalavimus bei vartotojo duomenis ir pateiktų aiškų atsakymą – taip arba ne, ir nieko daugiau. Tokia informacija kaip asmens pavardė, amžius, adresas ir paskiepijimo data nebūtų pateikiami, todėl sumažėtų tikimybė, kad duomenimis bus piktnaudžiaujama.
2020 m. balandį „Verifiable Credentials“ pademonstravo, kad kai tik bus pradėta teikti tokius duomenis, programėlės prototipas galės patikrinti, ar asmuo paskiepytas arba gavo neigiamą diagnozės testo rezultatą. Dabar programėlė bandoma su netikrais duomenimis kino teatre, kuris naudojamas kaip repeticijų salė aktoriams, bei tikrais duomenimis vienoje Jungtinės Karalystės ligoninėje, kur ji pakeitė iki šiol naudotus popieriniais dokumentais paremtus metodus. Įmonė taip pat kuria ir fizinę versiją asmenims, neturintiems išmaniųjų telefonų.
Tačiau net jei nerimą dėl privatumo pažeidimų galima sumažinti, visuomenės sveikatos įstaigos nerimauja, kad skiepų pasai galėtų pasirodyti nesąžiningi. Daugumoje šalių pirmiausia paskiepyti seniausi gyventojai, nes jiems tikimybė numirti nuo COVID-19 didžiausia. Jei būtų įvesti skiepų pasai, paskiepyti pensininkai galėtų laisvai vaikštinėti kur nori, o jaunesni gyventojai (kurie iš namų jau seniai neišeina labiausiai dėl to, kad apsaugotų vyresnius gyventojus) turėtų ir toliau likti karantine.
Kai kuriose šalyse šį nerimą dar labiau stiprina rasės klausimai. Juodaodžiai amerikiečiai dėl skiepų nerimauja labiau negu baltaodžiai, o norintiems pasiskiepyti juodaodžiams tai padaryti kartais sunkiau negu baltaodžiams. Be to, vidutiniškai juodaodžiai gyventojai jaunesni už baltaodžius, todėl skiepų jiems gali tekti laukti ilgiau. Jei skiepai teikiami greitai ir už dyka, o pirmenybė nustatoma sąžiningai ir skaidriai, dvejonės dėl lygybės bus trumpalaikės. Tačiau šalyse, kuriose politikai nelaukia eilėse, o kolektyvinis imunitetas nesusiformuos dar daug metų, visuomenėje gali kilti pasipiktinimas.
O tada kyla klausimas, ką daryti su žmonėmis, kurie skiepytis nenori arba negali. Vyriausybėms bus daromas spaudimas suteikti išimčių, ypač dėl medicininių priežasčių. Tačiau kuo daugiau nepaskiepytų žmonių įleidžiama į nuo COVID-19 apsaugotas zonas, tuo jos tampa nesaugesnės. Taip pat nerimaujama, kad nepasiskiepijusiems žmonėms bus sunkiau gauti darbą. Kovo 9 d. paskelbtais įdarbinimo agentūros „Manpower“ atliktos pasaulinės apklausos duomenimis, penktadalis darbdavių planuoja reikalauti skiepų bent daliai postų, o 14 proc. darbdavių dėl šio klausimo dar neapsisprendė. Susiformavus kolektyviniam imunitetui darbdaviams tokie dalykai nebeturėtų rūpėti, tačiau gali būti, kad vis tiek rūpės, ypač jei to toliau klausinės klientai. Taigi gali būti, kad skiepai taps beveik privalomi.
Svarbiausias argumentas prieš skiepų pasus – kad iki šiol neaišku, ar jie apskritai atliktų savo funkciją. Vasario 5 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtame moksliniame darbe teigta, kad paskiepytiems žmonėms vis tiek reikėtų laikytis karantino ir izoliacijos taisyklių. Darbe teigta, kad leisti skiepų pasus turintiems žmonėms kirsti sienas „pernelyg anksti“ (tačiau darbe laikomasi nuomonės, kad tokia sistema vis tiek netrukus bus sukurta, todėl pateikiama pasiūlymų, kaip tai padaryti geriau). Vasario 17 d. ekspertų organizacija „Ada Lovelace Institute“, kuri vertina teikiamus pasiūlymus skiepų pasams visame pasaulyje, padarė išvadą, kad įvesti skiepų pasus „kol kas nėra pagrindo“.
Iš dalies taip yra todėl, kad nors esami skiepai veiksmingai apsaugo nuo ligos, neaišku, ar jie apsaugo nuo galimybės užsikrėsti ir sumažina tikimybę užkrėsti kitus (viename moksliniame darbe, paskelbtame birželį, kai skiepų dar nebuvo, skaičiuota, kad apie trečdalis COVID-19 užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų, tačiau vis tiek gali užkrėsti kitus). Tačiau yra ir gerų ženklų. Neseniai paviešintame „Pfizer“ kartu su Izraelio sveikatos apsaugos ministerija parašyto mokslinio darbo juodraštyje teigiama, kad gavus abi „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų dozes, simptomų neturinčių ligos atvejų sumažėja beveik 90 proc. Kembridžo universiteto ligoninių ir Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos fondo tyrėjų paskelbtame moksliniame darbe (kurio dar neperžiūrėjo kiti mokslininkai) tirti simptomų neturintys užsikrėtę sveikatos apsaugos darbuotojai vienoje Jungtinės Karalystės ligoninėje. Pastebėta, kad suleidus vieną „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų dozę simptomų neturinčių užsikrėtusiųjų po 12 dienų sumažėjo 75 proc. Tačiau įtikinti atsargius sveikatos apsaugos srities darbuotojus įrodymų dar negana.
Dar viena priežastis dvejoti – tai SARSCoV2 viruso mutacijos. Dėl jų šiandieninės išvados rytoj jau gali būti pasenusios. Mokslininkai tikisi, kad esami skiepai apsaugos ir nuo iki šiol pasirodžiusių viruso atmainų. Tačiau bet kada gali atsirasti ir nauja atmaina, nuo kurios skiepai apsaugos prasčiau. Nauji skiepai tikriausiai būtų sukurti labai greitai. Tačiau kol žmonės nebus paskiepyti (o tai – daug ilgesnė užduotis), pasų sistema bus bevertė.
Galiausiai reikėtų pabrėžti, kad skiepų pasų sistemos naudingumas atvirkščiai proporcingas laikui, kurio šaliai reikia paskiepyti visus piliečius. Pačioje skiepų programos pradžioje skiepų pasai naudingi būtų nedaugeliui. Programai baigiantis, pasai būtų beveik nebereikalingi. Tokiose šalyse kaip Izraelis, kur skiepijama greitai, laikotarpis, kuriuo skiepų pasai naudingi, labai trumpas. Šalyse, kuriose skiepijama lėtai, skiepų pasų reikėtų ilgiau.
Tačiau būtent dėl to, kad skirtingose šalyse skiepijama nevienodu greičiu, COVID-19 skiepų pasai būtų reikalingi tarptautinėms kelionėms. JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis ir kelios kitos šalys jau artėja prie kolektyvinio imuniteto, tačiau Europos Sąjungoje paskiepyta tik 7 proc. gyventojų. Kai kuriose skurdžiose šalyse skiepijimo programa gali užsitęsti iki 2023 m. ar net 2024 m. Jei oro uostuose nebus rastas metodas greičiau praleisti paskiepytus asmenis, gali būti, kad karantinas visame pasaulyje tęsis, net jei pavienėse šalyse jo ir nebebus.
Pasak oro linijų pramonės grupės „International Air Transport Association“ (IATA) atstovo Nicko Careeno, dėl to daugelis šalių pasiruošusios įtraukti skiepų pasus į reikalavimus norintiems įvažiuoti į šalį. Paprasti žmonės labai trokšta pamatyti užsienyje gyvenančius šeimos narius ir draugus bei išvykti atostogų. Europos Sąjungoje idėją įvesti skiepų pasus visame bloke labiausiai remia Graikija. Prieš pandemiją turizmas sudarė penktadalį šalies BVP. Viešbučių ir restoranų savininkai tikisi, kad atvykus paskiepytiems turistams dar būtų galima išgelbėti vasaros sezoną.
Kelios šalys jau sudarė sistemas, kurios leistų bent šiek tiek keliauti. Prieš išvykstant reikalaujama pademonstruoti neigiamą COVID-19 testą, o atvykus tam tikrą laiką praleisti karantine. Tokių priemonių veiksmingumas ribotas. Karantinas neatbaido tik labiausiai į šalį patekti trokštančių (arba daug laisvo laiko turinčių) keliautojų. Be to, tokias priemones įvesti sunku. Sausio mėnesį Jungtinėje Karalystėje sugriežtinus taisykles į didžiausią šalyje Heathrow oro uostą atvykę keliautojai turėjo daug valandų praleisti eilėse nepalaikydami saugaus atstumo vieni nuo kitų. N. Careeno nuomone, jei nebus sukurtos standartinės procedūros patikrinti skiepų pasams, gali kilti „visiškas chaosas“.
Greitas sprendimas
IATA tikisi, kad padėtį pataisys projektas „Travel Pass“. Tai – dar prieš pandemiją pradėta kurti sistema, kuria siekta pagreitinti patikras oro uostuose naudojant biometrinę informaciją ir saugius skaitmeninius identifikatorius keleivių telefonuose. Sistema paremta „Timatic“ – IATA duomenų baze, kurioje kaupiami vizų ir įvažiavimo reikalavimai. Ja jau naudojasi kelionių agentūros, oro linijos ir oro uostai. Įprastą dieną prieš COVID-19 pandemiją duomenų bazę atnaujinti reikėdavo kelis kartus. Tačiau įsišėlus pandemijai ir vyriausybėms iš paskutiniųjų stengiantis neįsileisti keliautojų iš daugiausiai užsikrėtusiųjų turinčių šalių arba vietovių, kur pastebėtos naujos viruso atmainos, šis skaičius išaugo iki 200.
Bilietas į laisvę
„Travel Pass“ bandomas ir kaip atskira programėlė, ir kaip kodas, kurį oro linijos galėtų naudoti savo pačių programėlėse. Keletas oro linijų, tarp jų ir „Emirates“, „Etihad Airways“ ir „Gulf Air“ sutiko ją išbandyti. Pasak N. Careen, ja būtų galima naudotis ir kitose kelionių pramonės šakose, pavyzdžiui, kurortuose ir kruiziniuose laivuose. Jis tikisi, kad pandemija turės ir šviesiąją pusę – gali būti, kad ji padės greičiau atsirasti sklandžioms kelionėms be dokumentų. Pasak jo, įprastais laikais tam būtų reikėję daugybės bandymų bendradarbiaujant su daugeliu skirtingų vyriausybių. Tačiau prasidėjusi pandemija „beveik per vieną naktį“ įtikino vyriausybes, kad turėti bendrus standartus labai naudinga.
Tačiau naudoti skiepų pasus tarp šalių bus dar sunkiau, negu naudoti juos šalių viduje. Pasak IATA, diagnozės testų laboratorijoms ir sveikatos apsaugos teikėjams reikės gauti sertifikatus, kaip dabar kelionių agentūroms. Skurdžiose šalyse skiepų programos užsitęs ilgiausiai, o tikrinti sertifikatus taip pat bus sunkiausia. Bus daug paskatų sukčiauti. ES policijos biuras Europolas teigia, kad prie sienų jau buvo pastebėta suklastotų COVID-19 testų rezultatų sertifikatų.
Kompromisai, kuriuos reikia daryti šalių viduje, būtų dar labiau matomi tarp šalių. Pavyzdžiui, reikėtų rasti kompromisą tarp mažesnio užsikrėtusiųjų skaičiaus ir didesnio ekonominio aktyvumo. Paskiepytiems britams, atvykstantiems į Graikijos paplūdimius, retsiną pilstys vietos gyventojai. Nepaskiepyti į darbus sugrįžę darbuotojai gali užsikrėsti ne tik nuo keliautojų, bet ir vieni nuo kitų.
Skurdžiausioms pasaulio šalims teks rasti kompromisą tarp turistų pinigų bei bendravimo ir didelio užsikrėtusiųjų skaičiaus, ligų ar net mirties – ir ne tik šįmet, bet dar keletą metų. „Jei gyvenate iš turizmo, reikia atvirai kalbėtis su piliečiais apie papildomą riziką sveikatai, – teigia „Ada Lovelace Institute“ atstovas Elliotas Jonesas. – Reikia apgalvoti kompromisus ir galimas jų pasekmes ir paklausti žmonių, kas jiems priimtina.“
Londono ekonomikos mokyklos skaitmeninės tapatybės ir privatumo srities tyrėjas Edgaras Whitley su juo sutinka. Jo nuomone, iškilus didelėms politinėms problemoms vyriausybės nori greitų technologijomis paremtų sprendimų, kurie padėtų lengvai grįžti į status quo. Pasak jo, geriau vengti tokio „technologinio naivumo“ ir aiškiau kalbėtis apie riziką ir priemones, kurios mažėjant užsikrėtusiųjų skaičiui suteiktų galimybę visiems pamažu grįžti į įprastą gyvenimą.
Ko gero daugiausiai nežinomybės kyla dėl to, kokių psichologinių pasekmių turėtų skiepų pasai. Visus metus sienas kirto nedaugelis, o kai kas beveik neišeidavo iš namų, tad žmonės ėmė labiau vengti rizikos. Galbūt sistema, suteikianti paskiepytiems žmonėms galimybę bendrauti tarpusavyje, suteiktų vertingą, nors ir trumpalaikę paguodą belaukiant kolektyvinio imuniteto? O gal tik sulėtintų kelią atgal į normalų gyvenimą, nes įtikintų rizikos vengti pradėjusius žmones, kad aplinkiniai nuolat kels pavojų?