Vladimiras Putinas ir jo pareigūnai žymiausio Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno vardo viešumoje net nemini. Tačiau Berlyne, kur A. Navalnas gydomas po rugpjūčio 20 d. Sibire įvykdyto pasikėsinimo nunuodyti, daugiau apie nieką ir nekalbama. Laimei, rugsėjo 7 d. jam pavyko prabusti iš medikų sukeltos komos. Vokietijos gydytojai perspėja, kad dar per anksti pasakyti, kokios bus ilgalaikės pasekmės jo sveikatai. Tačiau pasekmės Vokietijos santykiams su Rusija jau aiškios.
Nedaugelis pasaulio lyderių vienas kitą pažįsta taip seniai, kaip 2000 m. prezidentu tapęs V. Putinas ir Vokietijos kanclere po penkerių metų išrinkta Angela Merkel. Kartais kilus krizėms jie kalbėdavosi kasdien. Tačiau kuo daugiau pažįstame, tuo mažiau gerbiame. 2014 m. nebeištvėrusi V. Putino melų dėl Ukrainos, kanclerė privertė visą ES įvesti Rusijai ekonomines sankcijas. Nors to nesitikėta, o didelė dalis Vokietijos verslo lobistinių organizacijų priešinosi, sankcijos nenutrauktos iki šiol. Nuo to laiko valstybių santykius dar pablogino nuolatiniai Rusijos nusikaltimai – tarp jų ir 2015 m. Kremliaus užsakytas didelio masto įsilaužimas į Bundestago kompiuterines sistemas ir praeitais metais užsakytas čečėnų disidento nužudymas Berlyno parke.
A. Merkel reakcija į A. Navalno užpuolimą (pavyzdžiui, vis dar nepatenkintas reikalavimas, kad rusai pradėtų kruopštų įvykio tyrimą), buvo kur kas griežtesnė, negu paprastai. Apnuodijus A. Navalną praretėjo Vokietijos Putino Versteher („teisintojų“) gretos, tad kanclerei atsirado galimybė imtis rimtesnių veiksmų. ES lygmeniu, kurio paprastai laikomasi Vokietijos užsienio politikoje, galima vykdyti „horizontalias“ sankcijas (t. y., sankcijas, kurios nenukreiptos prieš konkrečią šalį), suteikiančias galimybę bausti nuodytojus už cheminių ginklų draudimo pažeidimą. Tačiau Vokietijoje daugiausiai diskutuota apie „Nord Stream 2“ – beveik užbaigtą 9,5 mlrd. eurų vertės projektą po žeme jūroje tiesti dujotiekį, kuriuo būtų galima perduoti dvigubai daugiau dujų iš Rusijos Jamalo pusiasalio į Vokietijos pakrantę, o iš ten – ir į visą likusią Europą.
Rytų europiečiai ir amerikiečiai „Nord Stream 2“ nekenčia – jų nuomone, šiuo projektu tik suteikiama įtakos ir pinigų Kremliui, be to, atimami Ukrainos uždirbami tranzito mokesčiai už esamą antžeminį dujotiekį (vienas Lenkijos ministras projektą kartą prilygino 1939 m. nacių ir sovietų paktui). A. Merkel šį projektą paveldėjo iš savo pirmtako ir Putino „teisintojo“ Gerhardo Schröderio, tačiau savo kolegoms Europoje pripažino, kad juo nesidžiaugia. Ir vis dėlto daug metų laikydamasi Vokietijos tradicijų, kuriomis energetikos sandorius su Rusija stengiamasi atskirti nuo geopolitikos, A. Merkel atsispyrė raginimams nutraukti projektą.
Tačiau dabar yra požymių, kad padėtis keičiasi. Rugsėjo 6 d. užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad jei Rusija ir toliau išsisukinės dėl A. Navalno, Vokietija „bus priversta“ pergalvoti sandorį dėl dujotiekio. A. Merkel per savo spaudos atstovą patikino, kad su juo sutinka. Pasak ekspertų organizacijos „German Institute for International and Security Affairs“ Rusijos tyrėjo Janis Kluge, taip „rizika gerokai išaugo“. Nors kol kas nežinoma jokių smulkmenų, aišku, kad A. Merkel nebūtų pakeitusi nuomonės, jei neturėtų kokio nors plano.
Ir vis dėlto gali būti, kad taip ne iš tikrųjų grasinama, o tik bandoma paspausti V. Putiną. Jei „Nord Stream 2“ projektas išties būtų nutrauktas, pasipiktintų nemažai Vokietijos verslininkų, o daugeliui Europos įmonių reikėtų gražinti milijardus eurų. Teigiama, kad A. Merkel savo partijai sakė, kad dar nėra įsitikinusi, ką daryti toliau. O daugelis jos partijos narių nutraukti sandorį baiminasi. „Jei bus reaguojama tik per „Nord Stream 2“, bus pamirštama, kad Rusija pažeidė OPCW (Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos) nuostatas“, – teigia A. Merkel Krikščionių demokratų partijos parlamentaras Roderichas Kiesewetteris, kuris norėtų, kad Rusijai bendrai atsikirstų visa Europa.
Kalbant apie Baltarusiją padėtis šiek tiek aiškesnė. ES ruošiasi už rugpjūtį suklastotus rinkimus ir žiauriai tramdytus protestus (taip pat ir rugsėjo 7 d. įvykdytą opozicijos lyderės Marijos Kolesnikovos sulaikymą) atsakingiems pareigūnams įvesti draudimus keliauti ir įšaldyti jų turtą. Oficialiai debatai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai vykdomi atskirai. Tačiau svarstydama, ką daryti su Rusija, A. Merkel tikrai nepamirš ir Baltarusijos.