Dėl Donbaso Kremlius gali išduoti savo artimą sąjungininkę: šio „kozirio“ panaudojimas Rusijai atsirūgtų

Kremlius vis dažniau įvykius Ukrainoje ir pseudorespublikų Donbase pripažinimą perkelia į Kosovo konflikto kontekstą. Ir nors pati Rusija Kosovo nepriklausomybės (paskelbtos 2008 metais) nepripažįsta, Kremliuje galimai manoma, kad kliovimasis „Kosovo precedentu“ padės pasiekti, kad oponentai Vakaruose pripažintų Rusijos veiksmus Ukrainos rytuose teisėtais. Panašu, kad Maskva nepastebi, kad savo propagandos kampanija kenkia galimai vienintelei strateginei partnerei Europoje – Serbijai, kuri neskuba atsisakyti atskilusios provincijos. Kol kas Rusija nesidaro reikiamų išvadų dėl Kosovo, o tai tik stumia Belgradą į Pekino, kuris taip ciniškai Kosovo klausimu nesinaudoja, glėbį.

Šio teksto autorė yra Julija Petrovskaja – Rusijos žurnalistė, besispecializuojanti užsienio politikos ir saugumo srityse. Ne kartą bendradarbiavo su „Nezavisimaja Gazeta“ (2005-2009 metais buvo atsakinga už užsienio politiką, buvo vykdančioji užsienio politikos priedo „Dipkurjer“ redaktorė), dienraščiu „Vremia MN“, agentūromis „RIA Novosti“, „Rosbalt“. 2015-2019 metais buvo „Radio Svoboda“ korespondentė Balkanuose (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Sarajeve). Nuolatinė „Al Jazeera Balkans“, „The Insider“ ir „Riddle“ korespondentė.

Rusija turėjo pilną teisę pripažinti vadinamųjų Donbaso respublikų nepriklausomybę ir suteikti joms karinę paramą – Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, remdamas Kosovo patirtimi: „Kai Kosovas atsiskyrė, Tarptautinis Jungtinių Tautų Teisingumo teismas, veikiamas Vakarų šalių spaudimo, priėmė sprendimą, kad, remiantis JT įstatais, kai kokia nors šalis atsiskiria nuo valstybės, šiuo klausimu prašyti centrinės valdžios leidimo nereikia. Tai JT teismo sprendimas Kosovo klausimu, tačiau jis turi žymiai platesnę reikšmę, tai precedentas“.